FINLANDija

Kažkurią dieną su drauge prisiminėm tokią senieną, kaip one.lt. Galvoju atsidarysiu savo anketukę, pažiūrėsiu kaip ten kas beatrodo.

Ir buvau nustebusi. Net nežinau, ar čia džiaugtis, ar ne… Bet dar yra tokių, kurie one.lt naudojasi dar ir dabar.. Paskutinį kartą mano anketą Kęstis peržiūrėjo šio mėnesio pradžioje. Ir tiesiog mirgėte mirga prisijungusių narių sąrašas: “mocikas” “laisvut laisvutėlis” “dj” “andriux (jau inžinierius)” “operok molodoj” “KESTASTATOO UK”. Bet tikriausiai baisiausias žmogaus vardas buvo “sperma ne snarglys - atgal neįtrauksi”. Netekau amo tiesiog.

Neperseniausiai rašiau, kaip nedori žmonės dorą dieną apvogė mano dviratį.

Tai suprantat istorija vystosi toliau… Palikau dviratį toj pačioj vietoj, prie stoties. Grįžusi vakare prieinu ir žiūriu, kad kažkas ne taip. Nu jaučia širdis ir viskas. Jau žinodama kur žiūrėti patikrinu ašis ir akūrat, viena ašis ne, nepavogta, bet atsukta ir atlaisvinta. Bet palikta (kadžing, 11eur sutaupyta). Prisisukau ir galvoju važiuosiu.

Sėdu ant dviračio ir jaučiu, kad galiniai stabdžiai neveikia. Nu galvoju tie pirdukai bus nusukinėję ką. Ale ne, tik ištraukę stabdžių trosą iš tokio metaliuko ir viskas. Susitvarkiau ir va toliau važinėju. Įtariu, kad čigonė man keršija. Prieš porą dienų nedaviau euro ir ji mane apšaukė. Sukryžiavau pirštukus kišenėj, kad jos blogi bumbėjimai prie manes nepriliptų ir nuėjau…

yra suomis. Suomijos pažiba, pasididžiavimas.

Per kokį tai kanalą pamačiau Renault reklamą ir taip man ji patiko. Toks tikras suomiuks.

Tada dar prasėdėjau jutūbėj kokį pusvalandį žiūrėdama visokius video su Kimiu. Nu fainuolis tikras.

Ir dar sekmadienio dieną. Palikau porai valandų prie traukinių stoties ir suprantat grįžusi jaučiu, kad galinis ratas kotais beveik krenta iš rėmo. Prirakinau nakčiai prie dviračių taisyklos. Dviračių meistriuks pasakė, kad kažkas ištraukė ir pavogė ašį, o ratas laikėsi ant lenciūgo :) Tai gerai, kad nesugalvojau dar ant jo užsėsti, būčiau ne tik dviratį sužalojus bet ir savo aristokratiško baltumo kojas nusibalnojusi. Ir nešaukit, kad “ko nori, prie traukinių stoties palikai”. Aš ten jį dažnai palieku ir net visai nakčiai. Ir va pirmas atvėjis per du metus kai kažkas susitepė rankas mano dviračio krauju tepalais.

Jokių šventybių žmonėms nebėra. Vagia ir dar sekmadienį.

Well oh well.
Suomiškų naujienų aš kažkodėl neskaitau. Labai blogai darau, bet nu neskaitau. Bet jau kai atsiverčiu, tai uh. Šiandienos top 2 naujienos:
Pirmiausia, tai suomis vyras, kuris kadais pasikeitė lytį (tai tikriausiai buvusi moteris) nori, kad 2003m įsigalėjęs įstatymas būtų pakeistas. Vienas iš įstatymo niuansų - lytį pakeitę žmonės turi buti sterilizuojami.

Kažkaip niekad nesusimąstydavau tuo klausimu, tai labai nustebino.

Ir antroji naujiena ta, kad didžiausia ir bene brangiausios tekstilės įmonė papuolė į bėdą. Antros kartos dizainerė nukopijavo Ukrainiečių tapytojos paveikslą ir panaudojo jį kaip originalų Marimekko dizainą. Nei šaukt, nei rėkt.

Buvusi kolegė komentavo, kad čia visai nė kokia gėda, nes įmonės dizainai labai dažnai būna kopijuojami. Nu taip, dabar koks tai Nike nukopijuotų kedų dizainą ir sakytų, kad Kinija pilna mūsų produktų kopijų ir mes čia jokių problemų nematom.

Ir šiaip turiu labai daug naujienų, bet dabar neturiu čieso visko surašyti, tai gal kada kitą kartą.

Grįžau namo ir susimąsčiau, kad tikriausiai televizijos nežiūrėjimas yra baisus dalykas. Užmiršti žmogus, kad egzistuoja baisuokliai, kurie nužudo gėlių pardavėją ir gėles visam kaimui išdalina (ryte žiūrėjau kažkokios laidos pakartojimą).

Žurnalų neskaitymas taip pat yra nuodėmė. Stiliaus žurnale redakcijos žodį parašęs ponas Giedrius Drukteinis nuotraukoje atrodo linksmas, intelektualus ir fainas. O straipsnyje rašo, kokia neskani mėsa, nes ją pjaustė tatuiruotas virėjas “Žvelgiau į tatuiruotas virėjo rankas ir negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad tos rankos nešvarios. Suvokiau, kokią didelę reikšmę turi tam žmogui mėlyni piešiniai ir simboliai, tačiau pjaustomo kumpio skonį taip atrodančios rankos gadino.” WTF?!!!

Ir visas straipsnis tik apie tai, kokia vidutinybė yra žmonės, kurie darosi tatuiruotes. Ar stomatologijos doktorantūrą besimokantis žmogus vidutinybė? Ar tas, kuris mirus močiutei išsitatuiruoja frazę “Tu išmokei mane tikėti angelais” yra vidutinybė? Ar mamos atminimui ištatuiruota jos mėgstamiausių gėlių puokštė yra vidutinybės išraiška? Kiekvienam žmogui tatuiruotė kažką reiškia. Ne kiekvienas turintis tatuiruotę yra kalinys, kuriam tatuiruotė reiškia statusą gaujoje ar atkalėtus metus.

Nors pati tatuiruočių neturiu, tačiau didžioji dalis mano pažįstamų turi bent po vieną. Ir man visuomet smagu su jais pakalbėti apie tai, ką jos reiškia, kokia yra jų prasmė ir istorija. Iš dalies net žmogų geriau pažįsti. Jei ne A.Mamontovo interviu, būčiau liepusi mamai atsisakyti žurnalo prenumeratos.

“Mane tikrai užknisa žmonių nesugebėjimas į kai kuriuos dalykus pažvelgti plačiau, išlipti iš savo smėlio dėžės.” - A.Mamontovas.

Einu ieškoti senų Stiliaus numerių, gal dar kokių perlų bus prispausdinta.

Turėčiau, tai stovėdama banke eilėje ir varinėčiau briedžiuką. Nereikėtų nei telefoninių žaidimų. Simple things can make you happy.

tokį video žiūrėdama…

Šiandien ryte grįžom iš Leningrado. Šiuolaikinių žmonių vadinamo Sankt Peterburgo. Iš Suomijos į Leningradą nuvykti galima be jokių vizų. Tik reikia naudotis atitinkamomis paslaugomis – laivų bendrove ir 25 Eur kainuojančiu autobusiuku-taksi. Tuomet galima gauti 72h nemokamą vizą ir dieną mieste.

Nors mieste gyvena 4,5 milijonai gyventojų ir lankėmės šeštadienį, tikrai buvau nustebusi miesto tvarkingumu, pačiu optimaliausiu žmonių kiekiu centre ir draugiškais rusais. Kadangi buvau vienintelė iš mūsų grupės, kuri bent jau moka skaityti rusiškai ir dar sugeba reikalui prispyrus pašnekėti, atsibendravau į valias. Ir nors gramatikos klaidų dariau aibes, parduotuvėse ir restoranuose buvom aptarnauti labai maloniai. Net komplimentų susilaukiau, kad labai gerai rusiškai kalbu. Matomai sakinį ”Gal anglišką meniu turit” pasakiau be didelių klaidų. Super nu.

Nors suomiai ir gyvena šalia Rusijos, nuomonė apie rusus yra vienintelė: agresyvūs, nemandagūs, geria degtinę 24/7 ir visi yra plėšikai. Ko pasekoje draugai suomiai buvo labai nustebę, kad per visą dieną nieks nei piniginės nepavogė, nei sumušo. Ženkliukų pardavėjas bandė man įsiūlyti sovietinį ženkliuką su Latvijos atributika, nes ”koks skirtumas - Latvija ar Lietuva,” bet kai nepirkau visai nesupyko ir dar palinkėjo geros dienos.

O kelionių knygutės nemeluoja. Leningradas tikrai gražus. Didelės, plačios gatvės, architektūra nuostabi, saulė švietė kaip vasarą, kainos nuo suomiškų labai nesiskyrė ir barščiai nenuvylė. Mūsų vyrai pusę pirmos išgėrė po stiklinę baltos (”gi į Rusiją atvažiavom”), kavinės patalpose parūkė (Rusija ne ES) ir sakė atvažiuos dar kartą.

O ir pats laivas daug geresnis ir smagesnis, nei suomiškieji plaukiantys į Švediją. Personalas – rusiškas, gal kartais ir pameluoja (pvz., kad duty free alkoholis parduodamas vos laivui pajudėjus, o laivui pajudėjus paaiškėja, kad dar teks palaukti tris valandas. Ir niekas nežino kodėl), vakaro programos metu šokėjos gal ir nebuvo labai prisidengusios drabužėliais, bet dirbo tai kaip priklauso.

Laivs.

Helsinkį paliekant...

Didžiausia cerkvė Peterburge - St. Isaac katedra.

Admiralitetas su paauksuotu stiebu. Tikru auksu, ne spalva. A tai rusai aukso neturi?

Pilnas miestas aktorių, vienu metu jau net pradėjau abejoti ar jie aktoriai, ar peterburgiečiai.

Prisikėlimo bažnyčia. Va čia man tuos latviškus ženkliukus ir bandė parduoti.

Foto - “Mums rytinę porciją baltos ir alaus stiklinaitę atneškite.” O degtinė tokia skaidri, kad net nesimato.

Dar vienas spyglys. Ką prisiminsiu iš Peterburgo ilgam, tai spygliuotus namus :)

O kelionės pabaigoje labiausiai širdį pamalonino laive skambėjusi Jazzu daina. Kaži Jazzu už ją pinigų gauna?

Ištroškusiems pažinti skandinavus, labai rekomenduotinas dalykas yra kruizas tarp Suomijos ir Švedijos. Yra net keletas pasirinkimų, kaip kur ir kada plaukti, už kokią sumą ir tt. Tik rinkis.

Praėjusį savaitgalį plaukėm į Švediją giminių lankyti. Taip išėjo, kad plaukėm penktadienio vakarą. Įlipus į laivą gramofonas net keliomis kalbomis pranešinėjo, kad vartoti alkoholį kabinose yra griežtai draudžiama. O už rūkymą teks net 150 Eur bauda. Taip, už gėrimą baudos nėra, tik neleidžiama gerti. Vos pradėjom judėti iš uosto, atsidarė Duty Free parduotuvė, kur alkoholis pigesnis nei krante. Ir laimės vartai prasivėrė.

Tiems, kas nėra laivavoję* drįstu pranešti, kad laivas yra ta vieta, kur jaunimas praleidžia didžiausias gėrimo naktis. Net ant rankų užsirašo kabinos numerį, kad užmigusius klube, ar kolidoriuje kas nors partemptų į kabiną (one step ahead!). Jaunimas… ne, ne tik jaunimas. Visiškai visi visiškai visai atsipalaiduoja ir švenčia. Šiaip tai labai gera mintis kokiam mergvakariui/bernvakariui ar gimtadieniui. Alkoholis nebrangus (bent jau pigesnis, nei krante), yra net keli barai, klubas, karaoke (suomiškų čigonų mėgstamiausia vieta), ir grįžti į lovą nėra taip toli. Plius, jei ryte esi pakankamai gero stovio, gali ir Stockholmą ar Helsinkį apžiūrėti.

Jau prieš atsidarant parduotuvei buvo susirinkusi eilė žmonių – kas po vieną, kas bandomis. Išsipuošę visi, šviežiai prisikvepinę. Ir nereikėjo nei 10 minučių, kad parduotuvė turėtų pirmąjį pardavimą. O ką pardavė? ALAUS dėžę. Kai pamačiau, tai beprunkšdama iš juoko vos neapsipyliau kava. Mes labai nedrąsiai koją į parduotuvę įkėlėm gal apie 9h vakaro, t.y. po 3,5h nuo išplaukimo iš Helsinkio. Ir buvom apsupti jau gerokai įkaušusių piliečių, perkančių jau ne po vieną, bet po kelias dėžes alaus. O tai moka žmonės linksmintis.

Klube vaikučiams buvo pusės valandos programa. Gan nuobodoka, bet užtai kas dedasi po to, tai žodžiais nepapasakosi. Turit važiuot patys. Šoka kas tik gali, kaip tik gali ir su kuo tik gali. Dalis dalyvių stebi ir siurbčioja kokteilius, nes juos išgėrus atsiras drąsos ir patiems taip pasistaipyti.
Žodžiu, kruizas yra gerai. Ir dalyvaujantiems veiksme, ir stebėtojams. Tik būk ir dūk.

P.S. Kaip šalia stovinčiam žmogui pasakyti, kad jis smirdi pagirutėmis ir šnopavimas man į šoną nėra labai mandagus dalykas apskritai?

*galėčiau dirbti lietuvių kalbos komisijoje, ten kur tuos visus ”vielabraukius” ir ”šiknapurčius” išradinėja