Šiandien ryte grįžom iš Leningrado. Šiuolaikinių žmonių vadinamo Sankt Peterburgo. Iš Suomijos į Leningradą nuvykti galima be jokių vizų. Tik reikia naudotis atitinkamomis paslaugomis – laivų bendrove ir 25 Eur kainuojančiu autobusiuku-taksi. Tuomet galima gauti 72h nemokamą vizą ir dieną mieste.
Nors mieste gyvena 4,5 milijonai gyventojų ir lankėmės šeštadienį, tikrai buvau nustebusi miesto tvarkingumu, pačiu optimaliausiu žmonių kiekiu centre ir draugiškais rusais. Kadangi buvau vienintelė iš mūsų grupės, kuri bent jau moka skaityti rusiškai ir dar sugeba reikalui prispyrus pašnekėti, atsibendravau į valias. Ir nors gramatikos klaidų dariau aibes, parduotuvėse ir restoranuose buvom aptarnauti labai maloniai. Net komplimentų susilaukiau, kad labai gerai rusiškai kalbu. Matomai sakinį ”Gal anglišką meniu turit” pasakiau be didelių klaidų. Super nu.
Nors suomiai ir gyvena šalia Rusijos, nuomonė apie rusus yra vienintelė: agresyvūs, nemandagūs, geria degtinę 24/7 ir visi yra plėšikai. Ko pasekoje draugai suomiai buvo labai nustebę, kad per visą dieną nieks nei piniginės nepavogė, nei sumušo. Ženkliukų pardavėjas bandė man įsiūlyti sovietinį ženkliuką su Latvijos atributika, nes ”koks skirtumas - Latvija ar Lietuva,” bet kai nepirkau visai nesupyko ir dar palinkėjo geros dienos.
O kelionių knygutės nemeluoja. Leningradas tikrai gražus. Didelės, plačios gatvės, architektūra nuostabi, saulė švietė kaip vasarą, kainos nuo suomiškų labai nesiskyrė ir barščiai nenuvylė. Mūsų vyrai pusę pirmos išgėrė po stiklinę baltos (”gi į Rusiją atvažiavom”), kavinės patalpose parūkė (Rusija ne ES) ir sakė atvažiuos dar kartą.
O ir pats laivas daug geresnis ir smagesnis, nei suomiškieji plaukiantys į Švediją. Personalas – rusiškas, gal kartais ir pameluoja (pvz., kad duty free alkoholis parduodamas vos laivui pajudėjus, o laivui pajudėjus paaiškėja, kad dar teks palaukti tris valandas. Ir niekas nežino kodėl), vakaro programos metu šokėjos gal ir nebuvo labai prisidengusios drabužėliais, bet dirbo tai kaip priklauso.

Laivs.

Helsinkį paliekant...

Didžiausia cerkvė Peterburge - St. Isaac katedra.

Admiralitetas su paauksuotu stiebu. Tikru auksu, ne spalva. A tai rusai aukso neturi?

Pilnas miestas aktorių, vienu metu jau net pradėjau abejoti ar jie aktoriai, ar peterburgiečiai.


Prisikėlimo bažnyčia. Va čia man tuos latviškus ženkliukus ir bandė parduoti.

Foto - “Mums rytinę porciją baltos ir alaus stiklinaitę atneškite.” O degtinė tokia skaidri, kad net nesimato.

Dar vienas spyglys. Ką prisiminsiu iš Peterburgo ilgam, tai spygliuotus namus :)

O kelionės pabaigoje labiausiai širdį pamalonino laive skambėjusi Jazzu daina. Kaži Jazzu už ją pinigų gauna?
Rodyk draugams