O tiek betrūko… Šį savaitgalį rezultatu 62,6% - 37,4% suomiukai prezidentu išrinko Sauli Niinistö. Nieko toks vyriškis, apie jį aš visiškai nieko nežinau, nes labai tikėjausi, kad laimės Pekka Haavisto, kuris oficialiai yra pasisakęs apie savo gėjiškumą (į priėmimą pas gražuolę prezidentę buvo savo partnerį atsivedęs) ir tikėjausi, kad jo laimėjimas bus ir mano laimėjimas. Būčiau juokusis, kad jie politikus įdomiai renkasi. Arba gražuolė Tarja, arba mažumos atstovas.
Aš jaučiu, kad jie čia spiceliai man taip.. nu nieko. Dabar tik reikia tikėtis, kad jis ten kokios koalicijos su tuo pabaisaTimo Soini nesudarys ir manęs, bei mano kolegų A. ir J. nesusodins į vieną traukinį kartu su Geniuku Pisliuku ir nedeportuos iš kur atvykę. Nes aš 20 valandų viename vagone su Jeronimu Geniuku Pisliuku tikrai neištverčiau…
Žo… laukiu dabar kartu su visa Finlandija geresnės ateities ir šviesesnio rytojaus. Kaip mūsų vienas šefas šiandien pasakė: “ateitis bus tokia šviesi, kad kitą susirinkimą vesim užsidėję akinius nuo saulės.”
ai, beje, vos nepamiršau pridėti foto: Šitaip šitaip va ir va kaip suomis rinkimus seeeekaaaa…. (aš čia pasitelkusi pilnaties magijas nustačiau, kad jis rinkimų rezultatus traukinyje telefoniniu radijo imtuvu sekė…)
Traukiny pusę kelio vėmė tūlike (netoli tūlikas, akustika gera, o ir aš ne kurčia), po to kabinėtis prie senutės pradėjo. Atsisėdęs išsitraukė alaus didelę skarbonkę, gurkštelėjo, apsiramino ir manęs klausti pradėjo, ar jau Helsinkis. Sakau „jo jo, stoja traukinys stotelėj, paskubėk”.
Ot ir ne Helsinkis buvo. Iki Helsinkio dar toloka… Bus jam prie bobučių kabinėtis. Galės su kitu traukiniu dabar važiuoti. Nei kiek blogai nesijaučiu. Greičiau jaučiuosi gerą darbą padariau. Sekantį kartą turėčiau nemokamai važiuoti. Esu, tokia.. kaip sakoma.. geroji teta, senučių gelbėtoja ir piktųjų dvasių latrų baidytoja. Ką ne faina aš…
Užsieniečiai, ypač anglakalbiai, juos namo veža kaip lauktuves. Nu kaip neveši… And didelių pakelių, didelėmis raidėmis, užrašyta: Megapussi!! O ką anglų kalboje reiškia pussy, tai čia niekam nėra paslaptis…
O beieškodama nuotraukos blogo įrašui, dar radau ir patį nuobodžiausią youtube channel ever!!! Visi penki jūtūbo įrašai, tarp kurių yra ir Sips apvaizda:
Jaučiu, kad reiks užsiprenumeruoti šitą kanalą. Nu įdomu labai, kiek jis dar prifilmuos… Bet bent jau nekalba, kaip VCR kolektorius:
Ir kas linksmiausia, videa teip rekorder kolekšin turi jau daugiau nei milijoną peržiūrų jūtūbėj… Fenomenalu..
Kai išgirdusi kas laimėjo daugiausiai suomiškų oskarų (Jussi Awards, skamba kaip Albino apdovanojimai), pakraipiau galva ir giliai atsidusau:”Ir vėl jis?!”. Tada tik supratau, kad jei dar kalbėčiau puikia suomių kalba, tai tikrai galėčiau bet ką įtikinti, esanti grynakraujė suomė. Baisu, nu.. Į ką aš virstu?! Į SUOMĘ!
Ir čia tas pats režisierius, kurio darbą “Degtukų gamyklos mergaitė” išpeikiau kaip tyliausią matytą filmą gyvenime (Peliu nuodais degtukų fabriko darbininkė nunuodijo sugulovą ir savo tėvus. Ką ne linksmas filmas? Iki pat šiol negaliu jo pamiršti.)
Kas Kaune yra buvęs, tas žino apie Crazy House kavinę - barą, kur juda kėdės, stalai, krenta tinklai ant galvų. Helsinkis šiais metais yra dizaino sostinė. Tai ta proga įrengė kavinę, kurioje internautai gali valdyti apsvietimą, muziką, kėdes ir stalus. Tik kad žmonių ten dar nedaug, tai nėra taip įdomu. Valdžiau ir aš kokias 10 min prisėdusi šiandien :) VA ČIA galima viską valdyti. Ką ne fun?
Bet ir vėl. Kuo tolimesnis kontaktas su realiu žmogumi, tuo geriau jaučiasi suomiai. Galėjo tokius valdymo pultelius padėti prie staliukų, kad galėtum savo stalo kaimynus iš proto išvesti. O dabar… Nu bet žengiam, tsakant, į ateitį..
Pliki stori seni diedai Suomijoje yra norma. Norma yra juos rodyti per televiziją. Ir ne naktį, o vidury dienos, 13:22.
Šitą temą esu palietusi ne kartą, bet kiekvieną kartą jaučiuosi sužalota… Žiauriai sužalota…
Įsijungiu TV, kad man pašonėje eitų vaizdas ir nesijausčiau tokia vieniša. Nu ir ką matau… Per nacionalinę televiziją rodo du diedukus. Visiškai nuogus. Sėdinčius pirtyje (Suomijoje visi į pirtis eina nuogi. NUOGI NUOGI) Tai dar kai sėdi, tai nu nieko… Tas pradinis šokas praeina gan greit.
Bet kai tie diedukai puškėdami išbėgo iš pirties… Visame gražume.. Vienas tai dar toks gudresnis, pasiėmė vantą ir prisidengė, o kitas… Kitas tai matomai neturi ko slėpti… Išbėgo, pasisukiojo, pasisukiojo ir pradėjo voliotis sniege… Kaip nei metukų neturintys vaikai – kojytės aukštyn, klegesys, kankolai pirmame plane…
Negaliu atsigauti po tokio šoko. Ir nei jokių S ar N-14 uždėta… Nes čia tokie vaizdai yra NORMA.
Pokalėdinių išpardavimų metu negalėjau tiesiog susilaikyti… Nusipirkau 4 sušio setus. Kaip gali tokių gražių nepirkti. Tai praėjusią savaitę sušį valgėm 3 dienas… Kad sąžinė negriaužtų. Dabar jau sudėjau į spintelę, širdis rami, kad neliks nepanaudoti. Gali stovėti iki sekančio kraustymosi :)
Kartais, šiaip tai retokai, bet taip būna, kad pradedu galvoti: „nu vilties su tais suomiukais gal ir yra…” Taip buvo ir šiandien. Visa „geroji” diena prasidėjau jau nuo pat ankstaus ryto: per gatvę ėjau degant raudonam šviesoforo signalui ir šiaip galėjau būti partrenkta iš niekur atsiradusio automobilio, bet ne. Suomiukas sustojo. Aš jam atsidėkodama už išsaugotą gyvybę mostelėjau rankele. Per kitą perėją einant (jau šį kartą nereguliuojamoj sankryžoj), suomiuks iš tolo pradėjo stabdyti, trečioj vietoj net su ranka mojavo, kad praleidžia ir galiu nebijodama eiti. Nu va ir visą dieną tokie visi džentelmeniškumo pilni mane visur praleidinėjo. Galvojau, kad gal kur turiu apsitaškiusi striukę kokiais kraujais ar paukščių apdergta. Bet ne, švari lyg ir buvau… Tai jau taip popiet pradėjau galvoti, kad nu gal tik aš čia taip neįžvelgiu tų gerų suomiškų manierų, ar gal jos labai jau tokios….nu..plika akimi neįžiūrimos…
Tai taip ne kartą mintyse pagyriau juosius, viską. Nu ir kaip va ant zlasties (nervų), stoviu po darbo prie traukinio, spūstis nedidelė, ir toks inteligentiškos išvaizdos diedukas kad stūmė mane į šoną, primynė koją ir prasibrovė į priekį. Net aiktelėjau (kaip tikra dama) iš to žado netekimo ir šiaip skaudančių kojos piršų. Žadėjau jau susikeikt labai rusiškai, bet tik išlemenau „lops”. Įlipo tas „gražuolis” ir sustojo. Stovi, lėtai lėtai pasidėjo savo portfeli ant kėdės, pradėjo nusiiminėti pirštines, tada dar lėčiau atidaryti ta portfelį, kol susirado bilietą, tada ir akinių užsireikė, nes tie skaičiukai ne tokie jau dideli parašyti, tada lėtai pradėjo ieškoti kur vietos surašytos ir dar lėčiau pradėjo ieškoti kur jo vieta. O už jo stovėjau tik aš ir dar koks 10 suomių.
Ar gali vienas žmogus sugadinti visos dienos darbą, įdėtą į keičiant savo požiūrį apie suomius? GALI. ir dar kaip gali. Dabar vėl kokių pusės metų prireiks padarytai žalai atstatyti.
