 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Mano suolo kaimynai iš kairės yra lietuvių kaimynai iš viršaus virš latvių (estukai).
Kaimynų “iš kairės” pokalbis:
B: Ar tu darei šitą straipsnį?
C: Taip, aš.
B: Aaa, aš, tai gerai.
Ir čia tik dalelė visų dienos perlų..
Gal reiks atskirą temą kaimynams sukurti ar ką..
Prisimenat, rašiau apie konkursą į Šanchajų? Senokai jau. Nerandu dabar įrašo, bet žodžiu, iš visų 9 šalių, (kalbos, kuriomis mes čia viską rašome ir transliuojame) dalyvavusių žmonių, konkursą laimėjo lietuvis Gedas ir jau spalį važiuoja į Šanchajų!
Ai iz hepi.
Po didelio išleistuvių baliaus su sombrerų deginimu ir kitais šokiais su kardais, išleidom mergaitę mėlynom akim ir auksinėm kasom į tolimą Mexico!!!
Kad nepamirštų namų ir tų, kas čia liko, įteikėm visai nesavanaudišką dovaną - 20 vokų su savo adresais ant jų. Kad parašytų tikrą laišką.
Po daugmaž dviejų savaičių, sulaukiau…
Kada paskutinį kartą gavot laišką? Tikrą ranka rašytą laišką, dar su kavos dėmėmis kraštuose ir klaidų taisymais užtušuojant raidę ar visą žodį… Ech, XXI amžiaus gyventojai mes, po šimts suomių…
Vsio, nebepriimsiu jokiu elektroninių atviručių ir veidaknyginių linkėjimų. RAŠYKIT MAN LAIŠKUS!
Noriu laiko mašinos ir plunksninio kokio senovinio rašymo įrenginio.
Pirkdama naujus batus per išpardavimą, sutaupiau 50 EUR! Tiesiog perki ir užsidirbi galima sakyti…
O dar prieš metus įrodinėjau, kad nu jau kas kas, bet aš tai tikrai nesu batų maniakė… Giliai širdyje vis dar taip tebegalvoju…
Suomija yra nuostabi šalis, jei nori mirti. Nuo šūvių iki mirtinų saunų ar net čili valgymo konkursų.
Pastarąjį nukakau pažiūrėti ir aš. Konkurso esmė – suvalgyti kuo daugiau stipriausių pasaulyje čili pipirų – Naga Morich. Praėjusių metų rekordininkas suvalgė 52gr. Šiais metais stipruolių stipruolis suvalgė net 82gr (gal ir 85, nepamenu).
Renginys šiaip labai trumpas, gal kokių 19 min, bet veiksmo oi oi. Prieš pradedant ant scenos stovėję 19 vyrų ir viena moteris atrodė susikaupę, čiut besišypsantys ir vis dar pasirengę dalyvauti.
Pirmojo ėdrūno organizmas atsisakė dalyvauti po gal kokių 5min. (Atpylė žmogus)
Likusieji vis dar kovojo su skausmu ir raudoni, pilnomis akimis ašarų bet krito kaip lapai. Susėdę ant grindų tai vėmė, tai jogurtu malšino skausmą. Žodžiu reginys ne koks.
Mano kolega Pipirų Augytojas irgi dalyvavo. Suvalgė daugiau nei tikėjosi, bet kadangi sugebėjo „apsi***“ atsistojęs viduryje scenos, jį nutraukė visa žiniasklaida ir dabar žmogus puikuojasi vos ne kiekviename laikraštyje. Miesto pažiba žodžiu…
O ČIA VIETOS ŽINIASKLAIDOS FILMUKAS
Kaip švogeruks pasakytų: “Ot tai mokam linksmintis!”
Beieškodami kažkokios senos knygos apdulkėjusiose lentynose radom vaikišką spalvinimo knygelę. Kinišką. Tad ir knygutė kiniško stiliaus. Atvertus, kairėje yra spalvotas piešinukas, o dešinėje – pusiau nuspalvintas.
Savo vaizduotę gali pasilikti sau. Spalvink kaip reikia, o ne kaip nori.
Persimiegojusi pradedančioji ūkininkė vakar įsigijo 5kg mėlynių, litrą voveruškų, ridikėlių, o 4 agurkus jau gavo nemokamai iš pusiau angliškai šnekančio suomio. (Bandžiau įrodyti, kad aš suomė ir rezgiau sakinius suomiškai, bet po antro jojo klausimo pasidaviau)
Kadangi darbą baigiau stebėtinai anksti dėl stebėtinai ankstaus rytinio pabudimo, tad dar turėjau valias laiko nusipirkti nerealias šaldymui skirtas dėžutes ir grįžusi dar ir su naujais auskarais rankose ėmiausi šaldymo darbų.
Vaikystėje buvau lepinama ir konservavimo darbuose atlikdavau „apdulkėjusio sloviko iš rūsio parnešimu ir jo išplovimu“ pareigas nuo tokio amžiaus, kai jau buvau pakankamai didelė panešti du puslitrinius slovikus.
Ūkininkė iš manęs išaugo paprasta, dažniausiai ko nors pamažinanti ar padauginanti, nors prieš ūkininkaudama viską mėgstu paskaičiuoti ir pilna pasitikėjimo viską daryti.
Tačiau ir šį kartą neišvengiau to, kas imantis tokių darbų antrą kartą būtų tiesiog ELEMENTARU:
1)5kg mėlynių nėra lygu 5l mėlynių. To pasekoje reikėtų rimtai pagalvoti, ar visas mėlynes šaldysite cėlas ar maltas. Kadangi proceso eigoje indų pritrūkau, teko paskutinį kiekį sumalti ir šaldyti maltas.
2)Nuo mėlynių vanduo nenuvarva kaip nuo žąsies. Reikia LAUKTI.
3)Cukraus dėjimas „iš akies“ lygus mėlynių skoniui pavasarį. Kitą kartą reiktų pagooglinti.
4)Mėlynių iš tikro yra daugiau, nei atrodo.
5)Vienam žmogui suvalgyti perteklių yra beveik neįmanoma. Bandžiau.
6)Voveraitės pačios neišsikepa. Ir joms nusispjaut, kaip mėlynių šaldymas užkniso ūkininkę. Jas reikia iškept. Pirmas pagooglintas receptas suveikė kuo puikiausiai. Tik nepridėkit daug pipirų. Aštrios voveraitės feels strange.
Ir kaip mano aukštaičiai seneliai pasakytų – ale gi ir nustrepsėjau per dienų…
Nes o bet tačiau kadangi savaitgalio nuotykiai ir fotkės ne ten, kur reikėtų, tai visas tas kiek vėliau. Dabar mets spamui:
Visi dalyvaujam ir siunčiam nuotraukėles KONKURSUI, nes jei laimėsit, tai pati savo ranka ant voko užkeverzosiu adresą ir visa kita :) (pažadu kaukolių ir “kill you” nepaišyti)
