Apgavau latrą
Traukiny pusę kelio vėmė tūlike (netoli tūlikas, akustika gera, o ir aš ne kurčia), po to kabinėtis prie senutės pradėjo. Atsisėdęs išsitraukė alaus didelę skarbonkę, gurkštelėjo, apsiramino ir manęs klausti pradėjo, ar jau Helsinkis. Sakau „jo jo, stoja traukinys stotelėj, paskubėk”.
Ot ir ne Helsinkis buvo. Iki Helsinkio dar toloka… Bus jam prie bobučių kabinėtis. Galės su kitu traukiniu dabar važiuoti. Nei kiek blogai nesijaučiu. Greičiau jaučiuosi gerą darbą padariau. Sekantį kartą turėčiau nemokamai važiuoti. Esu, tokia.. kaip sakoma.. geroji teta, senučių gelbėtoja ir piktųjų dvasių latrų baidytoja. Ką ne faina aš…
Patiko (1)
2012-02-02 18:52
Kad ne taaiip tevai tave auklejo…
2012-02-02 18:53
Aš tėvų auklėjimą adaptavau esamai situacijai. Padėjau bobutei :)
2012-02-02 19:10
oij, kaip negražiai pasielgi.. Pas jus irgi taip šalta? dar negyvai sušals ne ten išlipęs…
2012-02-02 21:03
nelipk ant sąžinės, pow. Dabar jau kitų gerų žmonių reikalas, sušals jis ar nesušals…