BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2008

Kaip pamatyti Londoną-3d/mini išlaidos

2008-05-28

1. Pirkti bilietus „per intiką ir rainierinius“. Skrydis iš Kauno, taip kad labai patogu iš bet kurio Lietuvos miesto atvažiuoti (man pavyko už daugmaž 240lt pirmyn- atgal bilietą įsigyti ir skrydis iš LT buvo 12.00h, is GB 17.20h manau labai padorūs, nei naktį, nei labai anksti ryte)
2. Reikia turėti nuostabių giminaičių (ar draugų), kurie suteiktų prieglobstį ir nereiktų mokėti už viešbutį.(tikri lietuviai tokių tikrai turi :) ) (ačiū pusbroliui Will‘ui :) )
3. Prisipirkti maisto iš Lietuvos (ten tikrai daug brangiau)
4. Nusipirkti viešojo transporto bilietą visai dienai (tada važiuoji kur nori ir kiek nori) arba bandyti apeiti visas įžymybes kojelėmis (pirmą dieną gal ir įmanoma, vėliau patarčiau bilietėlį įsigyti).
5. Jei turit tik 3 dienas (kaip nekaikas), tai nereiktų per daug prisiplanuoti (tas pats kaikas be jokio plano važiavo, tik vėliau paskolinta ir iki šiol negrąžinta Will‘o knygutė apie Londono įžymybes padėjo „atsisijoti“ ko norisi ir ko ne, bei atstojo gidą). Ir manau važiuojant be didelio plano, nesigaili kad kažko nepamatai ir labai džiaugiesi tuo, ką pamatei. O muziejai suėda labai daug laiko ir pinigų (jei einat į mokamus).
6. Neužmiršti pasižiūrėti iki kada atidaryti lankytini objektai ir nepavėluoti jų apžiūrėti, jei norisi patekti į vidų. Viskas stebuklingai trumpai dirba – iki 5h-6h.
7. Nevažiuoti į Oxford street (parduotuvių gatvę) – laiko ėdimo aparatas.
8. Neišsigąsti didelių atstumų pavaizduotų žemėlapyje, realiai jie daug trumpesni.
9. FOTOGRAFUOTI VISKĄ (juosteliniai fotikai senai atgyvena, o skaitmeninius gali pratrinti).
10. Enjoy your time!!!


Rūta

Rodyk draugams

LasVegas‘as visai šalia mūsų

2008-05-27

Kalta kalta kalta :)

Bet nu kažkaip taip išėjo, kad taip ir neprisiruošiau aprašyti gegužės pirmosios (toliau 0501) šventimo ypatumų. Gėda gėda, žinau.

Taigi, Lietuvėlė turėjo nuostabiai ilgą savaitgalį ir nuostabiai skaudančias galvas po jo: kam dėl suplonėjusios piniginės, kam dėl neturėjimo ką veikti ir t.t..

O gi Suomija nebūtų Suomija, jei viskas nebūtų pagal taisykles: nedarbo diena tik gegužės pirmoji, ir jokių laisvadienių atidavimų ar laisvų dienų paskelbimo po jų. Bet suomiams tai ne problema, spėja nusigerti ir taip :)

Taigi, apie viską iš pradžių:
Jei į Suomiją būčiau atvažiavusi tik dviems dienoms ir tos dienos būtų buvusios balandžio 30oji-gegužės 1oji, tikrai būčiau pagalvojusi, kad Suomijoje gegužės 1oji yra vienintelė diena metuose, kai žmonėms leidžiama gerti alkoholį. Žinoma, taip nėra, bet tooooookio gėrimo ir nusigėrimo, dar nebuvau mačiusi..tikrai..

Išvakarėse (04 30) mano suomiai suorganizavo vakarėlį savo namuose. Taigi aš kaip beveik jų šeimos narė turėjau padėti jiems pasiruošti. Į pasiruošimo scenarijų įėjo ir spurgų kepimas, ir punšo darymas, ir tradicinio gėrimo – SIMA pateikimas (skonis panašus į giros ir gaminamas gėrimas savaitę, dvi prieš 05 01).

Į pasiruošimą turėjau nuvažiuoti 4h prieš vakarėlį. Miestiniame autobuse buvau jau apie 2 p.m. ir daugiau nei puse pilno autobuso keleivių buvo neblogai „įkalę“. Miesto centre stotelėje sėdintis VISIŠKAI girtas vyras jau nebesugebėjo užsitraukti kelnių užtrauktuko (o kaip užsitrauksi, jei rankos visai nebeklauso?). Ir nepamirškim fakto, kad tai buvo 04 30, normali darbo diena, tiksliau pats darbymetis – 2 p.m..

Viešose vietose gerti draudžiama. Bet jei policija bandytu „supakuoti“ visus gerenčius 04 30 ar 05 01, tai tiesiog jiems neužtektų vietos nuovadoje :)
Vėl pasijutai kaip LasVegas‘e :) Visi su gėrimais rankose migruoja iš vakarėlio į vakarėlį, geria, dainuoja, šūkauja gatvėse ir niekas jų už tai net nestabdo, nebaudžia. nice.. :)

Tikrąją gegužės pirmają visi su savo baigimo kepuraitėmis (gauna baigę mokyklą, universitetus) renkasi prie upės (tiksliau dviejų ežerų susijungimo kanalo, bet jis atstoja upę, nes tikrai labai jau platus ir dar srovę turi dėl elektrinių), atsitempia likusius vakarykščius gėrimus, valgius ir pasidarę mini picnic‘us žiūri, kaip pirmakursius (fuxus) iš technikos universiteto laipina į didelius krepšius ir su kranais leidžia į tą kanalą pakrikštyti. Kad ‚belekas‘ nesuliptų, studentai turi ateiti su spec kostiumais, kuriuos gauna įstoję. Tie ‚kombinezonai‘ yra specialių spalvų pagal fakultetus. Ir dar begalė linksmų tradicijų, kurių turi jie prisigalvoję (pvz. jei bachuras su pana permiega ir jie yra iš skirtingų fakultetų, tada jei nusikerpa dalį savo kelnių ‚klešnės‘ ir apsikeičia prisisiūdami vietoj savo nukirptosios :) ).































Va taip besėdėdami visi vėl prisigeria ir sekanti darbo diena kaip ir nelabai darbingo darbo diena :) Va dėl to gal ir geriau Lietuvoj gyventi :)

Nesugebanti taip gerti, kaip suomiai
Rūta

Rodyk draugams

Kai univeras moka už balių

2008-05-11

Ketvirtadienį apturėjom dar vieną party su profesūra. Jau trečią kartą mūsų bitutės koordinatorės suorganizuoja mūsų grupės baliuką ir vis kokių siurprizų prigalvoja.

Šį kartą kiekvienas turėjom paruošti po patiekalą (nieko labai originalaus, bet visad įdomu kas ką gamina).
Visą dieną atsėdėjom paskaitose, po to per valandą laiko turėjom sulakstyti į namus pasiimti savo patiekalą ir vėl grįžti į universitetą. Iš ten su taxi iki baliaus vietos (taxi išlaidas apmokėjo univeras, tiksliau mūsų programa).
Nuvežė į tokį fainą visai namuką ant ežero kranto (surprize surprize-suomijoj ant ežero kranto :) ). Kaip ir visada, turėjom begalę pasisakymų ir padėkojimų vieni kitiems, kad esam, dirbam ir padedam vieni kitiems. Nors ir taip visiems viskas aišku, bet juk reikia pasakyti ir gerą žodį. Nežinau, senstu ar ką, bet pradedu suvokti kalbų/padėkų prasmę :) ir kažkaip ne taip boring jų klausyti :) anyway..

Po visų kalbų, koordinatorės pasveikino kiekvieną asmeniškai ir išdalino marškinėlius su mūsų programos logotipu. Smagu taip visai.

Tada žinoma visi turėjom pristatyti, ką atsinešę. Na iš visų skaniausia tai buvo pagal kinietišką receptą pagaminta kiauliena su žemės riešutais. Tikrai skanu. Aš pagal mamos duotą receptą varškės apkepą kepiau. (Didžiausia problema su kuria susidūriau, tai buvo varškės pirkimas! Normalios paprastos varškės alebelemaximoj nenusipirksi! Turėjau į turgų eiti.. Nesąmonė kažkokia)

Ir smagu taip kažkaip, bernai ir tie pasiruošę, salotas iš vakaro darė, arba sugyventines įkinkę į bandelių kepimą buvo :)
Tada žinoma saunos visokios prasidėjo su alaus ir vyno gėrimais (programos sąskaita – again).

Žinoma, kas užgėrė, kas prisigėrė. Bet niekada dar nesu taip laisvai sėdėjusi su savo mokytojais ar dėstytojais (muzikos mokyklos mokytoja-išimtis). Prasidėjo visokių nuotykių pasakojimai iš kokių komandiruočių ir t.t.. Viena dėstytoja (kaip vėliau paaiškėjo – universiteto vice rektorė) labai smagias istorijas pasakojo iš Kinijos. Kaip nuvažiavo į vieną universitetą, nuėjo pažiūrėti kaip dėstomos paskaitos ir visa auditorija sutikdami jų delegaciją atsistoję suomišką dainą suomiškai dainuoti pradėjo :) mokos ten jie ir suomių kalbos :) sakė rudenį visa grupė atvažiuoja metams čia mokytis :) (nors ir dabar nepermažiausiai mes jų turim).

Na ir balius užsibaigė likusio maisto dalybomis ir išvažinėjimais (vėl programos sąskaita) :)

Nu ir fainai pabuvau :)
Rūta



Rodyk draugams

Kaip šiaurinės europos latinietė kantrybę suomijoje ugdosi

2008-05-07

Taip taip, kažkokiam puslapį mano mylimiausias ir nepakartojamiausias grupiokas (China) rado tokį teiginį apie Lietuvą ir lietuvius – ”Lietuviai dar kitaip yra vadinami šiaurinės Europos latino žmonės”. ‘wtf‘ pagalvojau pirmą kartą ir vos ne ginčytis puoliau, kad mes neva šalti ir šiaip nešilti žmonės. Bet čia dabar tikrai kartais tokia jaučiuosi. Šiaip aš iš prigimties tokio staigaus charakterio būnu kartais. Bet ugdausi kantrybę ir stengiuos gerbti lėtesnius žmones. Jie juk daug mažiau ”primaklina” kokių nesąmonių :) anyway..

Nu ir nenukrypstant nuo temos, kaip aš tą kantrybę ugdausi:
Pvz. prieš porą dienų nubėgu į savo alebelemaxima saldainių. Galvoju jau vėloka, žmonių nebus, greit susisuksiu. Ibėgu, čiumpu saldainius, surprize surprize – dvi kasos dirba, žmonių taip nedaug, aišku stoju į trumpesnę kur moteriškė gal penkias prekes pasidėjus. Logiškai mąstant - turėjau staigiai prasisukti. Bet bet bet.. Čia ir prasidėjo challenge’as :) o toji moteriškė su penkiom prekėm – indų kilmės (kas susidūrę su jais, tai žino, kiek klausimų jie gali turėti ir kaip užknisti moka), žinoma, klausimą apturėjo kasininkei apie kažkokio maisto sudėtį kur ji ten perka, nes suomiškai nemoka (nesvarbu, kad salėj kokios 3 darbuotojos prekes dėliojo ir galėjo jų paklausti). Bet negana to, dar ir klausimo nelabai moka suformuluoti, nors matosi, kad angliškai šneka. Pirmiausia klausė ar sudėtyje yra veršienos-pardavėja suomiškų apsukų, tai skaitė, skaitė ant tų pakių, sako-ne. Tada sekantis klausimas – o kiaulienos yra? Ir vėl suome skaito, skaito-ne, nėra. Tada ir trečias klausimas – o vištienos yra? Suomė žiūriu jau nebelabai šypsosi, žmonių eilėje daugėja, mano kantrybės lašų lašas belikęs (aš juk
ant greitųjų saldainių atėjau)..ir tada seka atsakymas: ne, mėsos čia nėra, tik daržovės. Tada indė sugalvojo paprikolinti ir sako: tai man tą vieną pakelį duokit, tų kitų trijų nenoriu.
Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!!!

Rūtaaaaaaaaaaaaaaa

Rodyk draugams

Mamai

2008-05-04

Žibuuuooooklėėėm pražyyyyydooo šilelio šilelio šlaitaaaaiiii, Taaau, mano Mamyyyte, pirmieji pirmieji žiedaaaaaiii, Tau, mano Mamyyyteeee, pirmieji pirmieji žiedaaiii!!!

Su Mamos diena, Mamyt!



Rūčius :)

Rodyk draugams

Ką veikti Suomijos šiaurėje|2 dalis (Senį šaltį beaplankant)

2008-05-02

Tai va, tuo pačiu nuvažiavimu į šiaurę, nusigabenau ir iki Laplandijos sostinės – Rovaniemi, Senio Šalčio pažiūrėti.

Ogi Senis - ne iš kelmo spirtas! Gyvena tiesiai tiesiogiai ant pačio pačiausio poliarinio rato, turi savo Senio Šalčio kaimelį ir Senio šalčio parką! (parkas dabar uždarytas, tai net nežinau, kas ten yra). Ir iki jo iš miesto centro kas valandą važinėja specialus autobusas maršrutu Rovaniemi-Santa Clause village.

Pačiame kaimuke stovi Senio šalčio paštas (gali nusipirkti atvirutę, markutę (markutė specialiai seniui šalčiui išleista su seniaus pašto namo paveiksliuku kampe ten matos) ir išsiųsti draugams atvirutę su senišaltišku antspaudu (nusipirkau ir sau, atminčiai :)



ir dar gali pasirinkti ar nori kad gavėjas gautų po kelių dienų, ar tik per Kalėdas :) Visai fun idea :)

Stovi Senemiesty (Senio Šalčio mieste) senio pašto namas-


kalėdų namas-


ir pats jau tasai Senio Šalčio namas, kur jis pats sėdi.

Aišku, pasicikavydama viską apėjau, kalėdų name dar 5eur sumokėjau už įėjimą.

Pašto namuke fainulkos tokios moteriškės dirba, apsirengusios nykštukų aprangomis, senelio stalas stovi, kur jis neva visiems laiškus rašo :), spintelė, su vaikučių laiškais, suskirstyta pagal šalis (Lietuvėlė irgi yra)

 

Kalėdų name yra paroda, lyginanti Kalėdų tradicijas skirtingose pasaulio vietose, taip pat žaislų paroda, kur padėti televizoriai rodantys video įrašus su žaislų gaminimo proceso filmukais. Nu nieko toks pažintinis namelis :)

O jau pačio melagių melagio name fotografuoti draudžiama, bet smagu visai. Vėl pasijaučiau būdama kokiu 4m, kai daiktai tokie dideli dideli, knygų pridėta kokius 4-5kartus didesnių nei tikros, senio barzda ilgiausia, tik pats senis kokių 35m :) (tiek sugebejau pamatyti per tuos ūsus ir barzdą). Šneka su kiekvienu atėjusiu (greičiausiai off season, nes labai jau kalbus, o ir žmonių minimaliai). Tai dar ir aš kokias 10 min ten su juo prapliurpiau. Smagus toks visai.
O paskui, pasirodo, visą pokalbį ten įrašinėjo ir jau nusileidus į suvenyrų parduotuvę, galima įsigyti įrašą tik už 29eur :) nice :)

Nesiploviau rankos, kur senis spaudė iki pat dabar :)))))))
Rūta



Rodyk draugams

Ką veikti Suomijos šiaurėje | 1 dalis

2008-05-02

Taigi naigi vaigi na :)
Truputį neilgai buvau dingusi..dingusi ne tik iš Tamperės gyvenimo, bet manau kažkiek ir iš savojo :) Nežinau, bet kelionės man padeda pabėgti nuo visko :)
Taigi, daugiau nei prieš savaitę vėl išsiruošiau į šiaurę – Oulu. Buvau jau ten. Bet važiavau vėl, nes žinojau, kad tikriausiai artimiausius porą metų tokia galimybė nepasitaikys. Ačiū, Linut, už lovą :)
Anyway.. O dabar apie tai, ką būtinai reiktu aplankyti būnant Suomijos šiaurėje:
Visų pirmų pirmiausiai, būnant Oulu, būtų didžiausias griekas nenueiti į mokslo muziejų – Tietomaa. Muziejus tikrai kitoks nei kad buvau buvusi iki šiol, nes visiškai VISKĄ gali ne tik liesti rankomis, bet ir išbandyti pats! Pats muziejus daugiau mokyklinio amžiaus vaikams, bet ir man – senai tarkai, ten buvo ką veikti.

Trumpa info apie muziejų:
-Turi didžiausią ekraną filmams visoje Suomijoje (12mx16m) (velnias žino, kiek tame tiesos, bent jau taip lankstinuke rašo).
-‚Per‘ tris aukštus, 200 eksponatų muziejų.
-Rekomenduojamas laikas muziejuje – 3-4h (man prireikė 3h, nes filmą apie dinozaurus pramazinau)
-Apžvalgos bokštą iš kurio matos visa miesto panorama.
-Kaina studentui – 10eur (baigiu priprasti nebeversti į litus..ech..)

O dabar šiek tiek foto. Žinoma, čia tik maža dalis to, kas ten yra, bet čia tai, ką prifotkinau ir įmanoma patalpinti čia.
2as aukštas: Iliuzijos



Galima būti žinių vedėja (-ju) atsisėdus ant paprastos kėdės prie mėlyno fono. Ir jau matai, kaip tave matytų televizijos žiūrovai (sunku nufotkint buvo, nes vis išlysdavo fotikas:))


Čia paspaudinėjus mygtuką sukasi tas pagaliukas viduryje jis perlenda per išpjovas. Nice to see :)


Įėjus į kambarį ant sienos matai savo judantį atvaizdą vandenyje :) nu tipo tave filmuoja ir paverčia vaizdą lyg vandenyje. Judi lėčiau, lėčiau ir vanduo juda. Pašokinėji- ir susidrumsčia vanduo. Smagu :)

3čias aukštas: Šviesa, ir kiti smagūs išradimai.



Prekybcentrių efektas (pati sugalvojau:) ), nes parodo kaip atrodo lygiai tokie pat vaisiai skirtingoje šviesoje. The difference is huge!


Kairėje pusėje šviečia lazerio spindulys ir pridėta skirtingų prizmių, kurias su tokiu magnetuku gali pats judinti ir ‚laužyti‘ tą spindulį :)


Atsistoji, paspaudi mygtuką, tave nufotografuoja ir ant sienos parodo tavo kūno temperatūrų nuotrauką. Amazing :)

4as Aukštas. Sportas

Ten kažkokiu stebuklingu būdu nei vienos foto nepadariau (arba ištryniau, kai kortelė pilna buvo, nžn), bet gali į kašį pamėtyti, pašokti..hmm kaip ten vadinas nebepamenu, bet kur pagal muziką ant tokiu kvadratukų šokinėji paskui telike matomą žmogeliuką, pažaisti stalo tenisą su kompu  ir t.t.

Ir dar daug daug visokių įdomybių tame muziejuje..sunku viską sudėti į tokį aparatą kaip blog‘as :)

 
Visuomet judantys skaičiai, skaičiuojantys gimstamumą pasaulyje..Keista matyti, kiek daug čia mūsų gimsta per sekundę..

Mudu su aukščiausiu žmogumi pasaulyje :) Kaip nekeista, pasijutau maža.. :)



tikrų tikriausias naikintuvo maketas, į kurį gali įsiropšti :)Daugoka man ten tų mygtukų pasirodė :)

Žodžiu, buvo tikrai linksma :)

Rūta

Rodyk draugams