BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2009

Tėtį myliu, nes…

2009-09-22

…jis man sugeba pačiu tinkamiausiu metu priminti apie pomidorus su druska, pipirais ir daug daug grietinės. Tėti, tavo firminės salotos sulaukė tarptautinio pripažinimo :)

Mama, tave irgi myliu - už kopūstų sriubą :)

Rodyk draugams

Dėl ko gerai dirbi kinams?

2009-09-17

Mūsų didžiai gerbiamas kompanijos tėvelis grįžo iš gimtosios Kinijos, kaip visada su kokiais tai skanumynais (pliusas jam už tai). Paprastai prieš ragaujant tas gėrybes, reikia visų bent kiek nusimanančių ar jau bandžiusių tuos saldainiukus, pyragiukus paklausinėti, ar saldainiai nėra su kokiais čili prieskoniais, ar tai kokie mėsos skonio (nemanau, kad jie verti saldainio vardo…fu kaip šlykštu). Ir dažniausiai stovi tie saldainiai ant stalo kokią savaitę, dvi (priklausomai nuo jų neskanumo lygio), kol patys kinai jų ir nesuvalgo.

O šį kartą tėvelis grįžo su tradiciniais “mėnulio pyragaičiais”. Nes mat kaip tik šiuo metu kažkada Kinijoje vyksta labai didelė šventė (kaip mums Kalėdos, ar amerikonams Padėkos diena).

Mėnulio šventė, švenčiama aštunto mėnesio (pagal Mėnulio kalendorių) penkioliktą dieną. Šeimos susirenka prie gausiai apkrauto vaišių stalo. Paprastai valgomi ypatingi ,,mėnulio pyragėliai” su saldžiomis raudonosiomis pupomis ar lotoso sėklų pasta. Namai puošiami triušio pavidalo žibintais. (Nuo senovės laikų išlikęs pasakojimas apie princesę, gyvenusią Mėnulio rūmuose su numylėtiniu triušiu.)

Fainiausia, tai kad kėkvienas pyragaitis buvo įpakuotas į aukso spalvos dėžutę (aukso spalva labai gerai Kinijoje), tokia kaip lietuvoje juvelyrikos parduotuvėse pardavinėja juvelyrikai pakuoti. Kolega estas nusprendė parneštį laimikį žmonai, sakė :

“-apsidžiaugs, bet gali ir užmušti mane, pamačiusi turinį”.

Pyragaitis dar į atskirą plastikinį maišelį įpakuotas su “deguonies sugėriklio” pakuote, kad pyragaitis nesudžiūtų matai.

Ir taip o taip, skanus pyragaitis buvo. Niekaip nesupratau koks ten įdaras buvo, kol nepagūglinau. Vos tik pasklidus gandams, kad yra kažkokie tais nuostabūs pyragaičiai virtuvėj, jų neliko per geras 5min :) Spėjau ir aš vieną pasigriebti :)

Rodyk draugams

Taip, aš jau noriu namo…

2009-09-15

Rodyk draugams

Kinų kalbos pamokėlė. 2 dalis

2009-09-15

Kadangi man visai nieko ta kinų kalba ir mes su suolo draugu priėjom skubotos išvados, kad ji lengvesnė, nei suomių, tai dabar vis dar su entuziazmu bandau ją mokytis.

Ka geriausiai prisimenu iš antrosios paskaitos, tai kad mėnesių pavadinimai yra žiauriai niekis, jei moki skaičius iki 10 ir žodį mėnuo/mėnulis. Vsio. Sausis pvz būtų “Vienas mėnuo” (kin. “yi yue”).

Kalboje nėra daugiskaitos asmenuočių. Turi aš jūs jis/ji ir pridedamas daugskaitą išreiškiantis žodis, norint gauti mes jūs jie/jos:

Aš -   Wu        Mes -     Wu men

Tu -   Ni         Jūs -       Ni men

Jis/Ji-Ta         Jie/Jos - Ta men

Tai va taip ir džiaugiuosi va viska.

Rodyk draugams

Kiniška cenzūra

2009-09-15

Kadangi Kinija yra komunistinė šalis, viskas ten labai gludinama, šlifuojama, tai ir vaikus neša gandrai. Grįžo bendradarbė iš Kinijos. Parsivežė knygutę su Kinijos grožybėmis ir t.t.. Vartau aš taip nekaltai tą knygutę, žiūriu paveiksliukus, grožiuosi miestų ir gamtos vaizdais, atverčiu dar vieną puslapį…ir tik šast - kairiajame puslapyje falo formos akmuo toks bežiūrys į dangų, o dešiniajame - tokia nu kaip pasakius ola, rombo formos (nu jau manau aišku kokios)..

O pavadinimai, kaip ir reikėjo tikėtis, tai labai padorūs, kaip ir dera tokioms kultūroms - kairioji nuotrauka-”gyvenimo šaltinis” (eng. “source of life“) ir dešinioji - “kelias į gyvenimą” (eng. “way to life“).

Nei pridėsi nei atimsi :)

Rodyk draugams

Lietuvė, Suomijoje ir mokosi kinų kalbos…

2009-09-10

To pasekoje, kad aš visiškai neįsivaizduoju kaip tarti visokius kiniškus vardus, vietovių pavadinimus ir t.t. radijo laidose, nuo šios savaitės pradėjau lankyti kinų kalbos kursus universitete.How crazy is that?!. Būtų man kas prieš kokius gerus 2-3m pasakęs, kad savanoriškai niekieno neverčiama ir neterorizuojama pradėsiu mokytis kinų kalbos, tai būčiau bigmeka nupirkus už tokį gerą melą. Ale va, prašau. Jau vakar sėdėjau pirmojoje paskaitoje.

Dėstytoja-kinietė. Normaliai, net suprantamai šneka anglų kalba.

Pirmoji paskaitos dalis praėjo besimokant tarti raides, kuriomis rašomas hieroglifų tarimas. O vėliau jau ir skiemenų intonacijų tarimas. Tas pats skiemuo gali būti ištartas keturiomis skirtingomis intonacijomis:

  1. Balsis tęsiamas lygiu tonu;

  2. Balsis tariamas iš aukštos intonacijos žemėjančia;

  3. Balsis tariamas iš aukštos intonacijos žemėjančia ir vėl aukštėjančia;

  4. Balsis tariamas aukštėjančia intonacija.

Labiausiai kikenom, kai mokė kaip tarti „Kinų kalba“ terminą ir pyko. Ir jei žodį (hieroglifą) ištari ta banguojančia intonacija, o ne žemėjančia, tai tada jau gaunasi „Korėjiečių kalba“ (pyko ji, oj pyko, kad mes kvaili neišprusėliai europiečiai varlių akimis nesugebame ištarti tokių paprastybių).

Ką atsimenu geriausiai išejusi iš paskaitos, tai kad žodis mama, susideda iš dviejų hieroglifų — „moteris“ ir „arklys“ (kpš?); o klausiamasis žodis, kaip anglų kalboje „do“, arba lietuvių kalboje koks „ar“, susideda iš dviejų hieroglifų — „burna“ ir „arklys“. Tai sakinys pvz. „kaip tau sekasi?“ pavirstų į „tau sekasi burna arklys“… jaunesnioji sesuo: „moteris“ ir „dar ne“. Nu taip, sulauks manoji jaunėlė sesutė kokių 70m, turės būrį anūkų, sėdės su virbalais rankose ir lieps diedukui savo perjungti TV kanalą, kad avarijas pažiūrėtų, o aš ją vis tiek galėsiu vadinti „moteris dar ne“ :)

Bus dar daug juoko, aš nuoširdžiai jaučiu.

Rodyk draugams

Mėlynasis banginis

2009-09-08

Vieno socialinio susitikimo metu kolegos pradėjo dalintis žiniomis apie mėlynuosius banginius. Ten svorius visokius, ilgius, tūrius ir t.t..

Šiandien ofisiniai rado puslapį, kur galima pasižiūrėti natūralų mėlynojo banginio dydį ekrane. Nu kažkas tokio. LINK. Tik ale to, ko visi taip norėjo pamatyti ir nepamatė..

Rodyk draugams

Negerai…

2009-09-08

Mane psichologiškai veikia visokios ten mažumos. Kai atsitiktinai pažiūrėjau du filmus iš eilės apie gėjus ir jų judėjimą |Bruno ir The Milk|, visur aplink mačiau gėjus. McDonaldo berniukai-gėjai, prieš mane sėdintis bendradarbis, jei neturėtų sužadėtinės, galėtų būti gėjus, autobuso vairuotojas, ir tas gėjus pasirodė.

O po to, kai įgarsinau interviu su lesbiete apie “Gay Pride” renginį Kinijoje, mačiau vien lesbietes visą likusią dieną.

Taip, aš vaikas nesugadintas šiuolaikinės visuomenės. Ir perdidelio tiesioginio kontakto su mažumomis turėti dar negaliu..

Rodyk draugams

Rūta po 5mėn. darbo radijuje

2009-09-01

CopyRights Pearls Before Swine oficialus blogas….

Love Thy Neighbor, or at Least Give Them Nicknames You Can Remember
August 31, 2009

“He likes it there.”

I don’t know any of my neighbors’ names.

I think that’s excusable when you’ve only lived next to them for three months.

My problem is that I’ve lived next to them for eight years.

It doesn’t inconvenience me. I don’t talk to them. The only time it comes up is when Staci - who does talk to them - is telling me a story.

“Doug said they haven’t had any offers on their house.”

“Who’s Doug?” I ask.

“Doug. Our neighbor.”

“The fat guy whose wife doesn’t talk to him?”

“That’s Jim. Doug is across the street.”

“Oh, the guy with all the crap on his lawn.”

“Yeah.”

Although she’d rather not, she always knows who I’m talking about. There’s “the lady who got pissed about the fence”; “skinny Prius dude”; “beardy guy with the dog”; “the strange kid who walks around the block”; and “the heavyset woman.”

The “heavyset woman” is the only one that’s problematic. There are two of them. So when Staci says, “Which one?”, I have to either say “the one with the shed” or “the one with the dirt yard.” Should the one with the shed ever let her yard go to pot or the one with the dirt yard buy a shed, I’ll be in trouble. But until that day, it works.

There’s also the man I’ve affectionately termed “shithead.” He’s the guy who parks his brand-new Mercedes in front of our house instead of his because his trees don’t offer his car enough shade. So whenever we have guests, they can’t park in front of our house. He also has the annoying habit of sitting in his car for hours after he’s parked it so he can talk to people on his Bluetooth. The space under our trees is his home-away-from-home, the latter being just fifty feet from the former.

I thought about all of this today because I read an article on “earthquake block committees.”

In California, you’re supposed to form these committees with your neighbors. The board of the committee is responsible for knowing the names of everyone on your block. In the event of a devastating quake, each board member is charged with walking past a certain number of homes and calling out the name of the person who lives there.

I’m thinking of volunteering. Not for any altruistic reasons. Just because I think it would make for some interesting conversations as I walked past the houses on our block after a devastating quake.

“Anyone in there?”

“Yeah. It’s me. Doug.”

“Doug? Hmm. Not ringing a bell. You the guy with all the crap on your lawn?”

“Yeah, I guess I kept some stuff on there.”

“Great. Listen. You seen the fat guy whose wife doesn’t talk to him?”

“Jim?”

“If you say so.”

“If you mean Jim, he’s over there. Near Kay.”

“Who’s Kay?”

“The woman who lives next door to Jim. “

“The heavyset woman?”

“Are you talking about Karen or Kay?”

“Which one has the dirt yard?”

“Kay.”

“Her.”

“Yeah. Her boy is Dylan.”

“I don’t know a Dylan.”

“Tall kid. Sixteen or so.”

“The strange one who walks around the block?”

“Yeah. That’s him.”

“Great. I guess that’s everyone.”

“What about Stan?”

“Who’s Stan?” I say.

“The guy trapped in that Mercedes those trees just fell on.”

“Oh, you mean ’shithead.’ Don’t worry about ’shithead.’”

“Why not?”

“He likes it there.”

Rūta radijuje: “direktores vyras”,  “nu kur išsigandusiu žvilgsniu žiūri”,  ” sena moteriškė su didele šikna ir visad pošlus anekdotus pasakoja”, “huggy man”, “stora bet nestora kinietė” ir t.t.. Neduok die reiktų kada kokį padėkos žodį tarti kiekvienam atskirai…rankos pirštų “špargalkei” neužtektų (kiekvienam žmogui po pirštą..o gal kabinetui po pirštą užtektų..nu čia dar didelių pamąstymų reiktų kaip visus sugrupuoti taupant vietą). Gėda džiunglėms…

Rodyk draugams