BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2010

Tiems, kas netiki, kokie yra suomiai..

2010-11-30

..ir visada visada mane teisia, apšaukia melage ir tiesiog reikalauja nebenusišnekėti. IN JO FEIS! Naujai skaitomame suomio bloge viename iš straipsnio komentarų va tokis tai ištrauka:

Pekka, an expatriate Finnish man visiting California, was recently diagnosed as clinically depressed, tanked up on anti-depressants and scheduled for controversial Shock Therapy when doctors realised he wasn’t depressed at all – only Finnish.

Mr Pekka, whose characteristic pessimism and gloomy perspective were
interpreted as serious clinical depression, was led on a nightmare journey through the American psychiatric system. Doctors described Pekka as suffering with Pervasive Negative Anticipation – a belief that everything will turn out for the worst, whether it’s trains arriving late, Finland’s chances at winning any international sports event or even his own prospects to get ahead in life and achieve his dreams.

“The satisfaction Mr Pekka seemed to get from his pessimism seemed
particularly pathological,” reported the doctors.

“They put me on everything – Lithium, Prozac, St John’s Wort,” said Mr
Pekka. “They even told me to sit in front of a big light for an hour a
day or I’d become suicidal. I kept telling them this was all pointless and they said that it was exactly that sort of attitude that got me here in the first place.”

Running out of ideas, his doctors finally resorted to a course of “weapons grade amphetamine”, the only noticeable effect of which was six hours of speedy repetitions of the phrases “mustn’t grumble” and “not too bad, really”.

It was then that Mr Pekka was referred to a psychotherapist.

Dr Isaac Horney explored Mr Pekka’s family history and couldn’t believe
his ears.

“His story of a childhood growing up in a grey little town where it rained every day, gloomy snow-filled streets of identical houses and passionately backing a hockey team who never won, seemed to be typical depressive ideation or false memory. Mr Pekka had six months of therapy but seemed to mainly want to talk about the weather – how miserable and cold it was in winter and later how difficult and hot it was in summer. I felt he wasn’t responding to therapy at all and so I recommended drastic action – namely ECT or shock treatment”.

“I was all strapped down on the table and they were about to put the rubber bit in my mouth when the psychiatric nurse picked up on my accent,” said Mr Pekka. “I remember her saying ‘Oh my God, I think we’re making a terrible mistake’.” Nurse Alice Sheen was from Upper Peninsula Michigan, and recognized the descriptions. Identifying Mr Pekka as Finnish changed his diagnosis from ‘clinical depression’ to ‘rather quaint and charming’ and he was immediately discharged from hospital, with a selection of brightly coloured leaflets and an “I love California” T-shirt.

Sunkoka su anglų kalba? (šeim on jū “gėda pelėda”) Trumpa versija lietuviškai:

Vyras, gyvenantis JAV buvo gydomas nuo depresijos. Taikomi skirtingi medikamentai, kasdien mažiausiai valandą vyras turėjo sėdėti prieš dienos šviesos lempą, kartoti linksmas frazes ir t.t.. Vyras vis teigė, kad nieko nesigaus, o daktarai tik tvirtino, kad jis serga depresija ir yra tikimybė, kad nusižudys. O kai išgirdo, kokiame niūriame kaime gyveno, kur visi namai vienoti, pastoviai lijo ir buvo šalta, daktarai diagnoze neabejojo. Galiausiai turėjo būti taikoma elektro šoko terapija, kuri turėjo vyrui padėti. LAIMEI, viena iš seselių, kuri dalyvavo gydyme atpažino vyro akcentą ir suprato, kad čia nėra ko gydyti, juk jis SUOMIS!!! Vyro diagnozė buvo pakeista iš “klinikinės depresijos” į “nuostabus ir žavus”. Vyras buvo paleistas su “Aš myliu Kaliforniją” marškinėliais ir įvairiais lankstinukais.

O dar sako, kad… nebesugalvoju pavyzdžio iš tos euforijos… :)

Rodyk draugams

Diana, šaltis ir paveikslas

2010-11-23

Penktadienį, suomiškai anksti, turėjom kompanijos kalėdinį vakarėlį. Kad suspėtume :) Vakarėlio tema - kas kada gimęs, tų metų mada ir apsirengia. Na, o aš, kaip ne paslaptis, esu aštuntojo dešimtmečio kūdikis (taip taip, tie, kas gimė jau ne prie ruso, tai aš vos ne dinozaurė).

Sekonhendai (arba labdarynai) čia gana pritaikyti ir vakarėlių temoms, tai už nei daug nei mažai - 16 eur įsigijau princesės Dianos stiliaus suknelę ir oi oi oi, kaip maiviaus. Čekidaut

Patom sekmadienio vakarą išgręžėm sienoj skylę ir pagaliau, po beveik metų nuo paveikslo gavimo datos, pakabinom muzikanto draugo, kuriam buvo užėjusi 3 savaičių tapymo manija nutapytą paveikslą. Labai dera prie sopkutės.

O duotoju momentu sėdžiu prisirengusi, su pledu ant pečių ir meldžiu visus rokenrolo dievus įkrėsti proto pečkuriui, kad malkų daugiau įmestų, nes dievaži, kaip šalta ir lauke, ir namie.


(taip taip, lauke -8, o kambaryje +17. Tėti, daugiau niekada niekada nebesakysiu, kad namuose šalta.)

Rodyk draugams

Hepibirfday tu mi

2010-11-17

Kaip ir kiekvieną lapkričio vidurį, taip ir šį panelė Rūta buvo draugų (kurie per vakarą įveikė visus 46 mafinus, pačios pačiosios rankomis keptus) pakilnota ant kėdės 2% kartus, pakėlė taurelę už tėvus ir iki dabar dar paskutinių šampano kamščių nesusirinko (”man 2% metai, ką noriu, tą darau, kada noriu, tada ir tvarkausi”, niuniuoja ji sau kožną dieną parėjusi iš darbo).

Bet užtat dar iki šiandien negali atsidžiaugti dovana - Saudastrymu!

YAY!!! Viską gazuoju dabar -ir vandenį, ir sultis, tuoj ir pieną pagazuosiu :)

P.S. Bet kaip lengva su Picasa mandrumus visokius daryti. (Džiaugsmo išraiška aukščiau :) )

Saudastrym kompani ken kontakt me tu pei mai dolarz, o juuraus. Ai not advertaiz fo fri.

Rodyk draugams

kaip filmai gadina vaikus

2010-11-12

Bendradarbė vakar su savo vaikais ėjo į teatrą. Sėdėjo 3 eilėje, tad pakankamai arti aktorių.
Po spektaklio jos 6m dukra jai sako:

-Mama, bet kaip faina, kaip 3D kine, tik be akinių.

Rodyk draugams

Kažkur skaičiau…

2010-11-11

Mane užknisa, kai žmonės ginčijasi tik tam, kad pasiginčytų. Kitą kartą savo “kažkur skaičiau” tikrai pasistengsiu nesidalinti viešai, nes po to kyla dideles diskusijos, kurių savo pasisakymais dažniausiai nesiekiu.

Aš: Kažkur skaičiau, kad lieknėjama dažniausiai nuo veido žemyn.
Kolegė 1: Neee, nesąmonė. Aš visada nuo šlaunų numetu svorio!
Kolegė 2: Bet čia tikrai priklauso nuo organizmo!
Aš: tai aš ir nesakau, kad 100% visada taip….
Kolega 3: O jei man tik pilvas auga.
Kolegė 2: Tai vyrams gerai, kai tik pilvas
Kolegė 1: O man visad pilvas lieka!
Kolegė 2: Tai aš ir sakau, kad nuo organizmo priklauso!
Kolegė 1: man visada nuo šlaunų pirmiausia!

ir dar 5min to paties vėlimas apie tą patį… jezusmarija.. aš tik norejau palaikyti pokalbį, o gavosi taip, kad buvau ne tik iš jo išmesta bet dar ir su žemėm sumaišyta… še tau ir bus “aš kažkur skaičiau”.. Bet svarbiausia, kad aš tikrai kažkur taip skaičiau…

Dar mane nervuoja kai žmonės ateina patarimo, būna didžiausia diskusija ir po viso to taip ir nesako, kaip viskas sekėsi. Šūduką ant pagaliuko kad aš dar kam nors ką nors patarinėčiau.

P.S. čia sniego kritimo ir tirpimo įtaka mano nuotaikoms.. Tai arba sninga ir lieka, arba nesninga ir netirpsta ir nesidaro milžiniškos balos…

Rodyk draugams

Emigrantiškumas

2010-11-09

Maršrutas Suomija - Lietuva yra daug daug geresnis ne tik dėl to, kad skrisdama jau svajoju apie mamos balandėlius, burokėlių sriubą ir gimtojo sodžiaus pyragus, bet ir dėl to, kad skrisdama maršrutu Lietuva - Suomija, niekad nežinau ko tikėtis.

Iš šaltų +5 Kaune vakar papuolėm į šiaurietiškus -8 ir sniegą, slidžius šaligatvius ir susiraukusių suomių būrį.

Give me my country back!!!

Palikau Suomiją tokią:

O radau va lygiai tokią. (aut.past. po pilnų 2 dienų)

Rodyk draugams

Kam čia šalta?

2010-11-04

Suomiams šaltis nebaisus, nebaisus, nebaisus.
Maudos visi ežeruos, ežeruos param.

(trijų paršiukų daina man visą dieną galvoje skamba apie “-Vilkas pilkas nebaisus, nebaisus….)

Situacija: lauko temperatūra +4
Dienos metas: ankstyvas sekmadienio rytas, apie 10.00
Vieta: Helsinkio priemiestis su ežeru ir metro linija virš jo.
Dalyviai: nuprotėję suomiai besimėgaujantys rudens gėrybėmis ir plaunantys savo tatuiruotus kūnus šaltame Suomijos valdenyje.

Nesulaukia matomai žiemos ir ekečių.. Duotuoju momentu ėjau įsisukusi į savo šiltą rudeninį-žieminį paltuką ir traukdama foto aparatą kraipiau galvą.. Nieko nepadarysi…

Rodyk draugams

Apie ūkį ir bites

2010-11-01

Nu bites gal ir ne, bet ūkį tai tikrai. Žodžiu.

WARNING: diedai ir tie, kam ūkis ne prie širdies, skrolinam žemyn ir skaitom kitą įrašą.

Gėlės, kurias pasodinau apimta kažkokios keistos nuotaikos, jau pradėjo dygti!!!

Žibutės, kurios dėl apmažėjusios lapijos turėjo nudvėsti vasaros pabaigoje, taip subujojo, kad ohoho!!!

O papigiai pirkta orchidėja išgąsdinusi mane savo numestais žiedais gavo dozę trąšų ir išvengusi apkarpymo (kaip nurodyta instrukcijoje) pradėjo leisti žiedus.

Nu bet nereikia norėti, kad viskas taip gražiai ir žaliuotų. Va ta dvasna, kur pavasarį visa pavasario gražumo apimta ne tik svogūną, bet ir žemių nusipirkau, tai jau baigia numiroti. “Natūrali atranka”, protingieji pasakytu. Kur jau norit, ten tą naturalią atranką ir turėkit, tik ne mano ūkyje!

O ūkio pažiba, Misteris Ūkis yra moliūgas. Susitraukė gražuolis, tai dabar kaip iš tikro baubeko.

Ech, net geriau pasidarė.. Taip moteriškai išsipasakojau. Gerai, kad kokio gyvio neturiu, o tai pasiėmusi ant rankų lakstyčiau po kambarius ir rodyčiau, džiaugčiausi ir liūdėčiau. Draugėms bandau pasakoti, bet jos skandinavės, gėlių nemėgsta, tai labai dažnai tik maloniai pasišypso. Nesupranta jos mano skausmo ir džiaugsmo.

Rodyk draugams

Vyrai gali..

2010-11-01

daryti du darbus vienu metu. Bet tik tuos du: vairuoti (bet kokią transporto priemonę) ir rūkyti. Retai, bet kartais rūkydami jie dar sugeba ir bėgti. O jei tas bėgantis ir rūkantis vyras dar ir suomis… Tai ar jis vis dar vyras?

P.S.nepykit, suomiai (ir estai), už tokį neapgalvotą mano juoką.
P.P.S. Ir taip, tai retorinis klausimas.

Rodyk draugams