BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Sausis, 2011

Pokalbiai:

2011-01-28

Aš: ką čia valgyti reikėtų šiandien pasidaryti?
Kolega: tau tik valgyt, valgyt, o kur dvasinės vertybės?!

Rodyk draugams

Pikta pensininkė

2011-01-28

… nu tikrai taip jaučiuosi, bet ne tame esmė. O esmė mano bandelėse. Pusryčiaut namie prieš darbą dažniausiai (iš tikrųjų tai niekada) nesuspėju. Tad užbėgusi į parduotuvę “ant kampo” nusiperku visada tų pačių bandelių. Maišelyje jų visada būdavo 6. Prieš porą mėnesių pastebėjau, kad jų įdeda tik 5, o kaina - ta pati. Truputį užpykau. Tada pastebėjau, kad bandelės vizualiai sumažėjo. Tikrai daug mažesnes kepti pradėjo.

O šį rytą tai jau galutinai susinervinau, kai pamačiau naują kainą, kuri dabar yra 10ct didesnė, nei senoji. Ne 10ct esmė, o viso proceso esmė. Viskas vyko lėtai. Iš pradžių viena bandele mažiau, vėliau jos sumažėjo dydžiu, o dabar ir kaina pakilo.

Arba rašysiu piktą meilą į Perheleipurit, arba pasielgsiu kaip tikra suomė, ir jokių jokių jų firmos produktų nebepirksiu. Ir dar taip kaip marketingo knygose rašo - “mažiausiai 7 draugams” apie savo nepasitenkinimą papasakosiu.

Rodyk draugams

ale kas per žvaigždė

2011-01-20

L: sveika, žiūrėk, ką šiandien radau beieškodama naujienų apie Kiniją.
Aš: Kinai skris gyventi į mėnulį ar vėl kokia panda gimė?
L: Atsiverčiu pagrindinį China.org.cn puslapį ir žiūriu, nuotrauka matyta.
Aš: tai parodysi ar ne.
L: va

Inešiu dabar šiek tiek aiškumo:

Istoriją apie perlų fermą parašiau dar lapkričio gale.
Vakar ji pasirodė viename iš Kinijos delfių.
Viskas, čia ir baigsiu girtis. Visuose feisbukuose prisiklijavau į sienas, per skaipus kam reikia parašiau ir dar gmeile pabuzinau savo trim draugam. (”Ai vai vai”, linguoja galvomis bobutės…)

Rodyk draugams

Lietuvos rytas ir Cars

2011-01-11

Turiu prisipažinti – krepšinio fanė iš manęs ne kokia: tik dėl to, kad kurį laiką gyvenau Kaune, sirgau už Žalgirį. Retkarčiais, net kelis žaidėjus galėdavau išvardinti. Eurolygos varžybose buvau tik dėl to, kad gyvenau vos ne Kauno sporto halėje. Ir šiaip iš principo buvau prisiekusi nesirgti už Lietuvos Rytą. NIEKADA.

Ale vo, atvažiavo su suomiais lošti, tai kaip nenueisi. Dar įsimaišėm tarp sirgalių. Tai tiek prisijuokiau, kad žandus skaudėjo. Ir iš žaidimo, ir iš sirgalių komentarų. Su bernais kalbėjom, kad šiaip būtų gal ir visai nieko taip stipriai už kažką sirgti, kaip kad jie. Plyšavo žmonės visom gerklėm, rėkavo, suomius lietuviškas pavardes mokė tarti, baubė. Tik va gaila, kad Simas nedalyvavo. Čia tai pravalas.

O 6-dieninis susitikimas su buvusiu kolega užsibaigė non-stopiniu mašinų gražinimu (turiu prisipažinti, kad ne, tai ne mano mintis, bet nuo interneto nusižiūrėjau tai aš). Net nežinau, kiek laiko taip siautėjom Helsinkio gatvėmis, bet linksma buvo kaip 5 metų vaikui.

Rodyk draugams

Lenktynės

2011-01-11

Į darbą vaikštau pėsčiomis. Nieko čia man nėra 15min pažingsniuoti. Ir kadangi šiaip iš prigimties esu greitaėjūnė, tai kas rytą bandau pasiekti ėjimo rekordą (net nenoriu pagalvoti, kaip iš šono atrodau). O kad rytinio rekordo siekti būtų lengviau ir įdomiau, kelyje vis nusižiūriu po auką einančią prieš mane ir žingsniuoju tol, kol auką aplenkiu. Tada susirandu sekančią ir va taip va einu.

Šį rytą taip gan tolokai nusižiūrėjau tokį „dieduką – kamuoliuką“ (toks metras ant metro). Įvertinau mūsų ūgius, kojų ilgius, atstumą tarp mūsų ir primečiau, kad turėčiau jį ne tik pasivyti iki sekančios perėjos, bet ir aplenkti. Pasakyta – padaryta. Prieinu šviesoforą, raudona. Stoviu. Aplink išsisirikiavo ir suomiukai. Ir už nugaros girdžiu tokį negarsų, bet pilną džiaugsmo „-YES!”. Atsisuku, rutuliukas stovi. Pilnomis akimis džiaugsmo…

Mirktelėjau. Nesusilaikiau :)

Rodyk draugams

Nelegalkė

2011-01-05

Žodžiu - prisidirbau.

Penktadienį paskutinę darbo dieną atidirbo kolega iš Anglijos. Fainas toks, viska. Tad jau tą paskutinę dieną nusprendėm taip atžymėti, kad atsimintų bent jau savaitę ar dvi.

Svarbus įvykių eigos faktas: žmogus ŽIAURIAI nemėgsta apsikabinimų. “Bučiuotis, ranką spausti viskas ok, BET TAI KAM APSIKABINTI?” O tokius dalykus, Rūta ir jos kolegė labai gerai atsimena. Ir panaudoja prieš aukas pačiu tinkamiausiu metu.

Kaip kad neseniai turėjom “Hug a Finn Day”, sugalvojom apturėti “Hug Egan Day” ir iškabinėti jo nuotraukas visame ofise. Suradau nuotrauką iš kažkokio kompanijos vakarėlio, kurioje jis su tokiom nu kaip ir pornografinių žurnalų šypsenėle. Failą pavadinau “Porn Egan” ir nusiunčiau kolegei patvirtinimui.

Paveikslėlį redagavau ir paspaudžiau mygtuką PRINT. Ir ką matau? O dešinėje ekrano pusėje iškyla “balionėlis” “File “Porn Egan” was sent to the printer.” Atspausdinau, iškabinėjom ir po 2min girdžiu printerio pypsėjimą. Negerą pypsėjimą. Užstrigusio popieriaus pypsėjimą.

Atėję informatikai sutvarkė aparatą (ne, įstrigęs popierius ne mano buvo). Bet koks sąmyšis informatikų aukšte kilo, kai ištraukę paskutinių dokumentų spausdinimo sąrašą iš printerio prie mano vardo rado failo pavadinimą “Porn Egan”!

Skaipino ir per pirikūrą visų mano kolegų klausinėjo, ką ten ta Rūta spausdina. :)

Vaikai, jei darot ką nelegalaus, bent jau failus legaliai pavadinkit… Labai labai tikiuosi, kad kolega mano blogo nežino…

Rodyk draugams

Kaip miršta estų mafai

2011-01-05

nu kaip kaip, ne kaip mafijozai.

Pliotkų lygio faktas iš kolegos Esto apie neseniai mirusį Estijos mafijozą:
-Važiavo per pūgą ir įklimpo. Išlipo iš mašinos, pūga siaučia, nieko nesimato. Nematė net atvažiuojančios fūros. O ši - mafijozo. Taip ir partrenkė fūra mafijozą.

Atrodo, gaila žmogaus… Nu bet būnant mafijozu mirt tokia mirtimi…

Rodyk draugams

Širšmedis

2011-01-04

Jo jo, tas pats, kurio vaikystėje mamos su tėčiais prisidarydavo, šaukšteliais laižydavo, pirštais grūmodavo ir neleisdavo valgyti. Po pasisėdėjimo su draugais, tą “geltono aukso” slovikiuką įdėdavo į aukščiausią saliono sekcijos lentyną ir laukdavo kitų draugų ateinant.

Nutaikius momentą prisistumdavom taburetę, ar ant sekcijos krašto atsistoję greit greit atverdavom sekcijos dureles, su šaukšteliu paslapčiom pakabindavom ir laižydavom širšių medų.

Parsivežto spirito butelaitis jau antra diena cypte cypia padėtas virtuvėje ant stalo, tai pusvalandį pa”supermaminusi” nusprendžiau paskambinti savo super mamai ir iškvosti visą receptą (sava mama atrodo vis tiek geriau viską žino, nei visos Lietuvos supermamos). Pasirodo nieko ten nėr: Cukrus, kiaušinio tryniai, kondensofkė ir spirituks. Tai prisidariau pusantro slovikiuko. Laižysiu ryt.

Tik dabar turiu 4 kiaušinių baltymus, reiks kokius pyragaičius iškepti. Radau jau receptą, tokiai ūkininkei kaip, man sudėtingumo lygis - pats tas.

Na ir ta puikia proga, dainuška, kad kepimas lengvesnis butu :)

Nu taip taip, ta sportbačių reklama tai labai jau ne į temą :(

Rodyk draugams