BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugpjūtis, 2011

Čyz keik

2011-08-30

Esu žiauri saldumynų mėgėja. Tortus galiu valgyti pusryčiams su sumuštiniais, pietums su žuvim ir vakarienei su kotletais. Va ir dabar jau panikuoju, kai visi saldainiai darbiniuose stalčiuose baigėsi. Bet kartais kokią nesąmonę išsikepu.

Bet vis kažkaip neišdrįsdavau pabandyti pati išsikepti čyz keik (cheese cake), sūrio pyrago. Ale jau kai išsikepiau, tai pirštus galėjau nusilaižyti. Sustoti neina, skrandis pilnas, o norisi, o jau nebegera darosi… Žodžiu, jei svečių nelaukiat, nėra ko ir tokio pyrago kepti :) Bet prie progos bandysiu vėl.

Receptas anglų k. ČIA

Rodyk draugams

Erzamininkai

2011-08-26

Erazmininkai mane nervina. Negaliu sakyti, kad jų nekenčiu, nes čia jau būtų labai stiprus žodis, bet jie mane erzina…

Tikriausiai dėl to, kad niekada nebuvau erazmininkė, bet atvykusi į Suomiją visus du metus tai gyvenau su tokiomis, tai draugus erazmininkus turėjau. O dabar, kai dar ir jaučiuosi daug vyresnė už juos (nei jokia čia paslaptis, kad man jau nebe 20), norisi visus juos sudėti į tą krepšį, kur gegužės pirmą dieną studentus į vandenį nardina ir paleisti palei srovę. Teplaukie!

Atvažiuoja, suprantat, visi jauni, entuziastingi, mokytis nė velnio čia jiems nereikia, pinigų gauna iš Erazmus fondų, geria, baliavoja. Didžiausias rūpestis, kaip užglaistyti praėjusio vakaro nuotykius, kad niekas nieko per daug nesužinotų, nes apkalbų bus VISUS 4 mėnesius, kaip susirinkti visas nuotraukas iš visų 200 pažįstamų, kaip jas sukelti į veidaknygę, kaip visus užtaginti, nusitaginti save, kur ne su tuo bernu ar pana šoka ir kaip nusipirkti pigesnį bilietą į abu šią savaitę rengiamus renginius klube. VISKAS… tiek tų rūpesčių…

O dabar kaip tik erazmininkų lietus prasidėjo. Pradėjo važiuoti iš visų Europos pakraščių, laksto po univerą zuikių žvilgsniais ir nori susidraugauti su kiekvienu sutiktu…

Reikės susidraugauti su pastatų pečkuriu, kad šilumos neatsuktų dar ilgai. Gal susirinks šmutkes ir išvažiuos pirmaisiais traukiniais…

Rodyk draugams

Kalėdinis balius

2011-08-23

Praėjusiais metais buvau didžiai nustebusi, kad kompanija kalėdinį vakarėlį organizuoja lapkričio mėnesio pabaigoje.

Bet, kaip žinia, siurprizų čia visuomet pilna. Dar vasarai nepasibaigus gavom meilą, kad kalėdas pradėsime švęsti jau spalio 28dieną.

p.s. žiauriai tikiuos, kad ten mėnuo ne tas parašytas, nes šiaip tai tikrai ne į temą tos kalėdos spalio mėnesį… Maksima dar net žaisliukų nebus užsakiusi, kuo aš apsikabinėsiu…

Rodyk draugams

Informatikai…

2011-08-19

Mūsų informatikams susisuko šarai. Visiškai. Kažkada yra mums transliavę vienas kitą per webkemus, kaip su modeliukais žaidžia…

Bet šiandien tai jau vapše… Į kompanijos intranetą įdėjo tiesioginę transliaciją, kur kiekvienas galim prisijungti ir pamatyti… (aha aha aha, o ką galim pamatyti?) kiek jie turi kavos!!! Nu žiauriai jėga. Nes jie tai sėdi kitame aukšte ir pas juos mes be baisiai specialaus reikalo net neinam (einam tik tuo atveju, jei jau grynai grynai nieko nebeina per skaipą ir meilus susitarti. Prisikraunu kišenes saldainių ir einu papirkinėt…) Tai va… Ir jau su tokiu pasididžiavimu linką siuntinėjo ir vos ne kiekvieno klausė „ar matei ar matei“?

O dar iš mūsų juokiasi, kad mes jų kokių tai atseit durnų klausimų klausinėjam.

Rodyk draugams

Nutrenktas diedukas

2011-08-19

Dar ne, bet jau buvau išsigandusi, kad galiu būti atsakinga už 100-mečio suomio mirtį. Einu ryte į darbą. Iš tolo matau, kad sekantis mano šviesoforas dega žalia šviesa, o tai reiškia, kad kol aš prieisiu, užsidegs raudona ir reikės laukti begalybę minučių, kol vėl užsidegs žalia.

Jau iš tolo apsižvalgiusi, ar nėra policijos, dedu žingsnį ant gatvės ir žiūriu, kad prie perėjos stovėjęs šimtametis su lazdele mauna su manim iš paskos. Jenau jenau… aš tai jauna, bystra, o tas vargšelis, matomai pasikliovė mano baisiai geromis akimis ir tikėdamasis, kad aš suomiškai dora ir per gatvę tikrai neinu, jei dega raudona spalva, nusprendė klebekščiuoti per gatvę.

Stoviu saloje tarp juostų ir stebiu, kaip mašinos lėtai pradeda judėti link mano jau draugu tapusio suomiaus, o jis vis dar gatvės viduryje. Ir nei rėkt, kad eik atgal, nei tu jo paskubinsi. Taip ir stoviu visa šalto prakaito išpilta. Bet nieko, jis čiut čiut pagreitino žingsnį ir abu kartu jau stovėjom ant salos (nesvarbu, kad per tą laiką man visas jo gyvenimas prieš akis prabėgo).

Ir tada jau aš laukiau žalio signalo. Neberizikavau jojo gyvybe… Nu o jei vėl būtų pasileidęs paskui mane! Per tuos suomius aš greit pražilsiu!

Rodyk draugams

Skylės ir triūsikai

2011-08-18

Neperseniausiai gavom naują berniuką ofise. Nieko toks vaikis, biški keistas, tylus, ramus. Niekad neina su visais valgyti, bėga nuo visų. Nu bet ar pulsi dabar ant žmogaus. Tegu sėdi ten tam savo kampe. Bet kai šiandien atėjo su praplyšusiu užpakaliu, nu tai negali nežiūrėti, kad ir kaip norėtum… Dryksnis tai toks nuo vidurio, po kišene ir iki vos ne šoninės siūlės. Su bendradarbėm sakėm rašytis reiktų apatinių spalvą ir žiūrėti, kaip dažnai keičia triūsikus.

Va ir pramoga… Lysim į svetimas kelnes… netiesiogine prasme, bet nelabai ir perkeltine…

Rodyk draugams

K(ando)inas

2011-08-18

Na ir ką mes čia turim ant mikrofonėlio?

Rodyk draugams

Pramogos Tamperėje

2011-08-16

Tamperej atsirado nauja žiauriai faina kelių dienų pramoga. Nuleido upę (nei ten upė, nei ten ką, kanalas tarp dviejų ežerų su mažomis hidroelektrinėmis, kuris eina per miesto centrą ir visi jį vadina upe). Tai dabar visokie lobių ieškotojai vaikšto po ta dugną su metalo detektoriais ir lobių ieško. Mačiau vakar vienas pistoletą radęs išsitraukė ir į kišenę įsikišo. Vaikai mobilius telefonus rinko ir velniai žino, ką su jais darys, bet rinko baisingai. Kitas dėdė dumblu apaugusius dviračius apžiūrinėjo, o aš šiaip įlipau pasifotkinti :)

Žioplių pilna pakrantė, visi žiūri, fotkina (lygiai taip kaip ir aš pati). Va, kaip suomiai atrakcijas daro. Kad upėje vanduo nuleistas dėl kaži kokių statybų, tą faktą galime pamiršti… Visas įrašas netektų prasmės.

Rodyk draugams

Niekada nereikėtų dovanotam arkliui žiūrėti į dantis

2011-08-15


Niekada nereikėtų dovanotam arkliui žiūrėti į dantis. Bet kai pats paprašai tą arklį pasiskolinti, tai nu reikėtų ir pažiūrėti.

Įsėdusi į pasiskolintą „ferarį“ baisingai išsigandau. Nieko daug iš 88 metų opelio tikėtis negali… Tai aš taip nieko nesitikėdama, net labai nuvertinau, iš tikrųjų. Mašina maža, moteriška, trys žmonės maksimum telpa. Nu ketvirtas galėtų būti vaikas. Važiuojant į oro uostą pramazinau vieną gatvę, tai nuvažiuoti papildomi 20km atsiėjo tikrai ne 10min… Tokios princesės nepaskubinsi. 80 km/h yra optimalus greitis. Važiuojant 103 km/h visa pradeda drebėti. Bet nuvažiavus kokius 50km, matomai gražuolė užkaista ir 95 km/h nėra taip baisu. Nors ir sunku patikėti, bet be jokių problemų, per daugiau mažiau 3h įveikėm 180km iki Helsinkio ir lygiai tiek pat parmynėm atgal. Jau buvau pamiršusi, kad tokio amžiaus automobiliuose nebūna centrinio užrakto ir išlipant dureles reikia užspausti…

Pažiūrėjus į šitą foto iš karto daina skamba “Tauragieee….ou jeeee…..”

Rodyk draugams

čiukčia

2011-08-12

Negaliu nepasidalinti:

Pasiklydo geologas taigoje ir rėkia:
- Žmoooonėėėės!!!!!
Čiukčia už medžio stovi:
- Aha, taigoj tai “žmonės”, o Maskvoj – “keptuvė su akim”

Rodyk draugams