FINLANDija

Šiandien visą rytą ofiso voverės sekretorės lakstė po ofisą ir visų klausinėjo kur kalėdiniai bizgučiai paslėpti, nes artėja kalėdos ir REIKIA bent jau front desk pasipuošti. Aš nieko prieš, tikrai… Tegu tik puošia… Tai va ir papuošė… O jau laimingos abi buvo, nes darbo tai tikrai nemažai reikėjo įdėti, kol tuos blizgius prie to stalo priklijavo…

Geriau jau be jokių blizgučių, nes dabar tai nusukusi galvą turiu praeiti. Skauda širdį… Nuoširdžiai skauda širdį…

Skambutis:
T: nu sveika
R: labas
T: tai va… ai, žinai, su tuo išmaniuoju telefonu nemoku į sms atrašyti, tai skambinu.

tarptautinis skambutis… tarptautinis…

A: liūc liūc liūc… kur daba tas liūc yra… Ai, palauk, gi liūto ženklo kinų horoskopuose nėra…

(GalvaĮSieną)

Pirmą kartą tokį pamačiau maximoj ar kažkur Lietuvoj. Kaip kvaiša nenusipirkau, bet jau kai čia pamačiau, iš kart puoliau pirkti. Nu jau taaaaip fainai lakuoja…

Tikra moteris… Ach, suomės dar manęs nepaėmė, oi nepaėmė…

Tokia Rūta papasakojo, kad ricinos aliejus labai gerai grožiui: plaukams, blakstienoms, dar pati pasiskaičiau, kad nuo raukšlių gerai. O aš gi nejaunėju, raukšlės tik gilėja. Tai galvoju nusipirksiu ir aš. Ką, aš kaimietė gal kokia?

Nu ir ką reik manyti… Ricinos aliejų suomiai perka LITRAIS (kokia paklausa, tokia ir pasiūla matomai… nepardavinės litrais, jei nepirks litrais). Net dvi vaistines apėjom! Vienoj tai sakė, kad turi jo, tik kažkokioj vos ne bačkoj ir turėtų man jo atseikėti…

Tai dabar net nežinau, ką čia padarius. Jei nusipirksiu tą litrą, tai čia man iki amžiaus galo jo užteks… Nebent ta pati Rūta man jo nupirks kokioj kitoj vaistinėj.

O gal čia tik aš nepakankamai gerai su suomių kultūra esu susipažinusi… Gal jie tikrai problemu su kakojimu turi… Nu mažiau tų elnių reikėtų valgyti… Elniai ar ne spirom kakoja? Ka valgai, taip ir kakoji…

A: turėčiau plytą…
R: negražu prieš moterį ranką kelti…
A: plyta, ne ranka…

Vo. Nu pirmasis pasipuošims baigės ištirpimu, bet dabar turiu dar užsišaldžiusi baltų lempučių, reiks greitu metu traukti. Suominis Šulija sakė, kad atšals. Kad jo žodžiai į reikiamą ausį nueitų.

nei verkti.. Va suomiukės kokios išdaigininkės:

Ar dar nori važiuoti į Suomiją?

Perskaičiau delfine straipsnelį “Emigranto užrašai. Žmogiškumo apraiškų Suomijoje beieškant“, palingavau galva, palingavau… Šiandien jau ir atsakas į jį atsirado “Bijai suomio – nevažiuok į Suomiją“.

Ir ką aš turiu šiuo klausimu pasakyti? Nieko. Tik AČIŪ dėdžiui šalčiui ir septyniolikai nykštukų, kad delfio komentatoriai manęs dar nerado… Nei buvę, nei gyvenę, nei prie tikro suomio sniego baltumo odos prisilietę. O jau žino viską, o išmano, o jau kritikai kokie…

Gerai parašė tiek Augustė, tiek Rūta (?!?) (NE AŠ) Straipsniuose asmeninė nuomonė. Nereikėtų prie mergelių kabinėtis…

O aš.. ką aš… va sėdžiu ir kramsnoju suomišką sudžiūvusią duoną… (čia tokia normali juoda duona.. geležindančiams taikyta)

p.s. jei bent vienas delfiaus komentatorius ateis i mano blogą, bus kraujo… Aš tave žinau!