BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2013

Pagyros Suomijai (ot ir ne)

2013-09-19

Eilinį kartą kariauju su muitine. Paprastai kovos būna trumpos ir neskausmingos, bet tokių būna. Šį kartą tarp mūsų su muitine prabėgo kompiuterinė juodoji katė. Siuntinys muitinėj jau guli 12 dienų (!!!). NES suprantant viskas buvo taip:

Plius minus po beveik savaitės gavusi laišką iš muitinės, kad jie turi mano siuntinį, puoliau internetu registruotis ir apmokėti muito mokesčius. Užpildžius visus dokumentus dažniausiai labai greitai gauni sąskaitą, kurią apmoki ir vsio, siuntinys jau pakeliui.

Šį kartą sąskaitos negavau dvi dienas. Antrą dieną vėl pildau dokumentus, galvoju gal ką ne taip padariau, nenusisiuntė ar ką. Po dviejų dienų tylos skambinu į muitinę.

Moteriškė kitame telefono laido (gal ir ne laido) gale atsiprašo ir paaiškina, kad muitinės puslapis turėjo šiokių tokių problemų ir ne visi prašymai buvo gauti. Paragino dar kartą viską užpildyti ir nusiųsti. Pastaba: apie tai, kad dokumentai nenusisiuntė, puslapis jokio Error neišmetė ir kitaip manes neinformavo.

Užpildau jau trečią kartą ir sekundžių bėgyje gaunu sąskaitą. Iškart apmoku, atsispausdinu visus popierius ir begu į muitinę atsiimti savo siuntinio. Bevažiuodama gaunu e-mail, kad siuntinys perduotas pašto skyriui (yay, viskas turėtų būti gerai).

Ot ir ne. Muitinės pašto skyriaus ūsuota bobutė iš praeities pareiškė, kad nu nėra sistemoj mano apmokėjimo, o mano atsinešti popieriai apie padarytą apmokėjimą prieš daugiau nei valandą jai ne įrodymas. Nes taip, viskas atrodo gerai, mokesčius sumokėjau, bet va sistemoj dar nerodo… Ir ką jūs sau galvojat. Man to siuntinio nedavė. Nors ant stalo atsinešė, pasidėjo šalia, parodė, kad turi. Ir nepasimetė, sakė - bet pagal taisykles aš tau jo duoti negaliu. Pasikvietė jau matomai viršesnę ponią, kuri net nepasisveikinusi pradėjo ant manęs rėkti, kad jų taisyklės tokios. Taip ir išėjau nieko nepešusi. Jei ryt ryte man jo nepristatys, važiuosiu vėl į muitinę ir sėdėsiu ten tol, kol jų sistemoj viskas susireguliuos.

Nemėgstu muitinės. Nors ir mokesčius moku kaip priklauso (ir dar labai nemažus), bet nu vat neina man su jais susidraugauti.

Rodyk draugams

Šį kartą - pagyros Suomijai

2013-09-18

Aha, ne dažnai aš Suomijikę giriu, bet šį kartą nu tikrai negali negirti.
Kadangi prieš jau gerus pusę metų pradėjau storėti, turėjom susizgribti ir ieškoti naujo, didesnio būsto.
Būsto įsigyjimo kainos Helsinkyje tokios kosminės, kad mums dar reiks gerokai pataupyti, įsigijus loterijos bilietą laimėti ne vieną milijoną arba įsidarbinti banke (sklando pliotkas, kad bankų darbuotojai išsimuša daug mažesnes palūkanas paskoloms). O tai reiškia, kad pradėjom ieškoti nuomojamo būsto.

Gan greitai gavę milijoną patarimų iš draugų ir pažįstamų sužinojom, kad Helsinkio miestas yra nuostabus. Ne gatvės ir parkai, bet Helsinkio miestas, kaip institucija. Tai luong stuori šuort: Helsinkio miestas stato ir nuomoja butus šeimoms, kurioms tokių butų reikia, už žemesnę, nei rinkos kaina. Pvz butas, kokio norėtumėm, nuomojantis iš žmogaus mums kainuotų apie 35-40% brangiau, nei nuomojantis iš miesto.

Pateikėm prašymą gauti būstą, užpildėm milijoną anketų ir po poros dienų sulaukėm sąrašo su laisvais butais. Dar kartą pateikėm prašymą, šį kartą nurodę 10 norimų butų sąrašą, išsiuntę milijoną popierių (įrodymų, kad storėju, pajamų išklotinių, turimo turto ataskaitas ir tt.) ir po dviejų savaičių jau kulniavom pasirašyti kontrakto. Ne, buto mums nieks nerodė, tik gavom buto išplanavimo schemą, adresą ir kainą. Uždėjom po autografą ir va, turim.

Praėjusią savaitę ėjom apžiūrėti būsimo būsto. Kadangi namas vis dar statomas, tai viso namo būsimieji gyventojai turėjo ateiti nustatytu laiku (suomiška tvarka, kad nebūtų landžiojimų ir trukdymų). Kiekvienam buvo išdalinti plastikiniai batukai (kaip ligoninėse), kad grindų nesubraižytum su savo kerzavais batais (vėl viskas suomiškai suplanuota ir apgalvota). Įteikė kiekvienam butui po lapų krūvą, kuriuose galėjai užrašyti nesklandumus ir trūkumus bute. Lapą palieki bute, atėjęs didelis dėdė su didele barzda paskaitys, įvertins, apžiūrės ir sutvarkys, kas ne taip. Suomiška tvarka (skaitykite: kontakto su kitu asmeniu vengimas) - niekam nereikia skambinti, kažko ieškoti, kažkam aiškinti. Surašei ir viskas.
Tik va vienas minusas - visas namas kraustysis į butus VIENĄ IR TĄ PAČIĄ DIENĄ. Žinoma, galima ir vėliau, bet pagal suomišką nerašytą taisyklę žmonės dažniausiai išsikrausto paskutinę mėnesio dieną ir atsikrausto pirmą mėnesio dieną. Tai reiškia, kad raktus nuo dabartinio buto turim atiduoti rugsėjo 30d. Nu supratot situaciją.

Dar viena maža problemėlė - liftas dar neveiks. Tai ačiū rokenrolo dievams, kad mūsų butas ne viršutiniuose aukštuose… Kaimynai jau susiėmę už galvų vaikščiojo…

Bet to sum things up - neblogai viskas išėjo. Už beveik tą pačią kainą gyvensim perpus arčiau centro, maniškis iki darbo važiuos 6min, ne 45min, kaip dabar ir dar 1,5 karto didesnis butas. So far so good. Gal kas galit rekomenduoti indaplovę? Bute visa buitinė įranga yra, tik ne indaplovė… O aš tokia karalaitė pasidariau, kad net kavos puodelio rankomis nebeplaunu… Rankos sušlaps.

Rodyk draugams