BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Spalis, 2013

Va kaip

2013-10-31

Labai linksmas ir įdomus dalykas virtęs net visa paroda ir projektu.

Tiems, kas nemėgsta angliškai skaityti: suomis fotografas pradėjo fotografuoti apleistą namą netoli vasarnamio ir pastebėjo, kad ten kirbėte kirba gyventojų - gyvunėlių. Tai prifotkino ir padarė parodą. Fainai kažkaip viskas atrodo.

Aš tikriausiai imsiuos fotografuoti naujojo kiemo darkytojus.

Jei jau prabilom apie juos:

užvakar apie 4val. po pietų atvažiavo traktorius, išdygo du darbininkai ir pradėjo rausti įvažiavimą į kiemą. Pristatė ženklų, stulpelių, išėmė trinkeles, gražiai viską taip sudėjo ir dingo. Galvoju gal žmonėms darbo valandos baigėsi, ar tiesiog pertamsu dirbti. Ir logiškai mąstant kaip ir turėjo vakar grįžti. Bet NE. Nuo pat ryto nepajudinta nei trinkelė, nei šapelis. Ir šiandien dar nepasirodė. O žmonės į kiemą važinėja šaligatviais. Nu nesuprantu aš tokių jų darbų kartais nei per kur.

Rodyk draugams

Visi bėgam ir palaikinam

2013-10-30

FINLANDija veidaknygėje. Nepabijok ir paspausk ČIA.

Rodyk draugams

Audra skandinavijoje

2013-10-29

tik ne Suomijoj.

Vakar vakare visas fb spindėjo nuo nuotraukų ir pasirengiamųjų darbų audrai, kaip visi ruošiasi, žvakes pasidėję ant stalų ir telefonus pilnai įsikrovę, nes bus baisu.

Ryte pabudau, saulutė beveik švietė, visi stulpai savo vietose, o iš audros besišaipantys suomiai pradėjo kaupti “audros padarinių” nuotraukas.

Pakikenau ir aš. Moka ir jie būti sarkastiški laiks nuo laiko.

Rodyk draugams

Kaip suomiai parkavimosi vietas dalinosi

2013-10-19

Suprantat… Atsikraustėm į naujų statybų namą. Esam pirmieji gyventojai. Kas logiškai turėtų reikšti, kad apie tokius elementarius dalykus, kaip parkavimosi aikštelė, architektai jau turėjo būti pagalvoję. Gi ne 1965m, kad kieme vos du automobiliai stovėtų.
Beeet kažkaip taip įvyko, kad namas didelis, o parkavimosi vietos vos kelios. Tai kaip visą šią problemą sprendė suomiai? Darė teleloto. Nu gerai, ne teleloto, ir nieks laimingojo rato nesuko, bet loto buvo.
Labai sovietmetį primenantis įvykis, bet namo valdyba suorganizavo loteriją ir traukė burtus, kas ir kur gaus stovėjimo vietą. Viso šio reikalo pasekoje dalis namo gyventojų tokių vietų išvis negavo. Ups. Dabar mašinas parkuojame ant gatvės ir taip trukdom eismui. O ką daryt?

Apie vietas svečiams net negalima pagalvoti. Jiems liko kita kelio pusė, kuri artimiausiu metu turėtų virsti statybine aikštele. Bet nieks šumo nekelia. Loterija yra loterija.

Rodyk draugams

Svečias savam krašte

2013-10-18

Šiandien susitikau su savo sena bendradarbe. Faina tokia suomiukė. Labai įdomių minčių iš jos išgirstu ir parėjusi namo dar turiu apmąstyti, ką ji pasakė.

Šiandien kalba išėjo apie gyventojų klases Anglijoje. Ji ten mokėsi porą metų, gana prestižiniame universitete, kur nemažai jos klasiokų priklausė aukštesniai, nei darbininkai klasei. Pasakojo, kaip jie savaitgaliais išvykdavo į lapių medžiokles ir kaip po pirmų savaičių bendrabutyje kraustydavosi iš jo, nes bendrabutininkai iš prastos klasės. Aš niekada tokioje visuomenėje negyvenau (poros mėnesių Kinijoje tikriausiai negalėčiau priskaičiuoti) ir to nepajutau. Nepajutau, kad tokie žmonės egzistuoja. Kad yra normalu pasakyti ar išgirsti „ai žinai, ta darbininkų klasė“ (lietuviškai tikriausiai būtų „runkeliai“). Visa tai man daugiau tokiame filmų lygmenyje.

Ir tada mano draugė prasitarė, kad ruošiasi rašyti knygą apie savo patirtį Suomijoje, nes ji labai dažnai čia jaučiasi kaip atvykėlė. Dažnai iš įpratimo pasisveikina su žmonėmis stotelėje, ypač jei autobuso laukia tik vienas žmogus, ir labai dažnai sulaukia susiraukusio veido ar pilietis net pasitraukia toliau. Ir ta jos mintis man davė labai daug peno apmąstymams. Aš skaitau save lietuve (daaah), bet grįžusi į Lietuvą kartais nesijaučiu, lyg būčiau namuose. Dažnai juokais būnu vadinama „suome“, ar kad esu „susuomėjusi“ (jei pvz. nebėgu per namus, kai kas į duris paskambina. Jei jau atėjo, tai ir palauks kol atidarysiu. Grow up.). Jei kas pamini naujas „žvaigždes“, dažnai googlinu, nes tikrai nebespeju aš jau jų susekti ir tt..

O Suomijoje tikriausiai niekada nesijausiu suome. Nes visada sakau ir tikriausiai sakysiu „ai, tie suomiai“. Būtų keista, jei vieną dieną iš mano lūpų išgirstumėt „mes suomiai“. Fak nu.

Bet būtų labai įdomu paskaityti knygas apie Lietuvą, parašytas užsieniečių ar net šiuolaikinio lietuvio. Istorinių knygų jau milijonai, bet tokių, kur jau būtų žodžiai „facebook“ ar „puponautai“ dar nemačiau.
Mestelkit kokį linką, jei kas jau skaitėt ar girdėjot apie tokias.

Rodyk draugams