FINLANDija

Žodžiu, labai tikėtina, kad šiaurės pačtorkų pradėtas streikas pasieks ir pietus t.y. ne tik centrinę Suomiją, bet ir gal net apims visą šalį. Tai jau kas turit supakavę man dovanas, siųskit dabar. Aš jau nepyksiu ir nesimaivysiu. Spauda sakė, kad jei pačtorkų norai nebus patenkinti, baus josios Suomiją nuo gruodžio 9d. Ko pasekoje ir aš planuoju atvirutes ankščiau šiemet siųsti.

Ai, dar vakar pradėtas Suomiškų telefonų Jolla pardavimas. Bet tik tiems, kas užsisakė iš anksto. Ir ką galvojat, Helsinkio centre nemaža eilutė tokių pre-orderių atsirado. Kiek girdėjau, buvę Nokia darbuotojai sugalvojo, kad nu davaj išleidžiam savo telefoną. Matomai Suomija be mobiliakų - ne Suomija.

Kiek kalbėjau su savais suomiais, tai sakė: “kai dabartinis (telefonas) nusibaigs, tikrai pirksiu Jolla. Gi reikia savą (meaning: Suomišką) kompaniją palaikyti.”

Vat ir vėl ploju rankytėmis ir džiaugiuosi, kad moka žmonės ir net stengiasi palaikyti tai, kas sava. Nacionalizmas. Ir šį kartą labai pozityvus.

P.S. kas turit mažų vaikų, kurie dar tiki Seneliais Šalčiais, rekomenduoju užsakyti “Senio Šalčio” laišką. Klekęnąme nuorodą če. Beje, viskas suomiškai suplanuota ir apgalvotą - užsakyti laiškus galima tik iki gruodžio 8d. Aš savo sūnėnui užsakysiu. Sakė darželyje jau rašė laišką ir visi vaikai sudėjo juos į šaldytuvą, nes senis juos iš ten pasiima :) Tiek juokiaus, kad baisu.

Su daiktais ant galvų.

Kadangi šiais laikais visi mandrūs ir copy paste nebe taip lengva padaryti, spaudžiam ant nuorodos ČIA.

Tik man niekaip ramybės neduoda klausimas, KAIP tas fotografas senolius įkalbėjo fotografuotis. Nes jei savo močiutėms ar seneliui pasiūlyčiau taip pasidabinti ir papozuoti, likčiau visiškai nesuprasta. Ir dar tikriausiai paveldėtojų sąraše būčiau pačiame gale ir prie tų asmenų, kur “jei jau nieks neims, tai atiduokit jiems”.

Maniškis sakė, jei rastų kur vieną tų nuotraukų įsigyti, tai pasidarytų dideliu formatu. Aš jam pasiųliau pirmiau man-cave įsigyti. O tada jau galės rodyti savo dekoracinius sugebėjimus.

Neeees ten vietoj šuns galima laikyti elnią.

Draugė trankosi po šiaurę ir vat aptiko elnią. Pririštą prie lenciūgo. Pasak jos, žmonės jį kaip naminį gyvunėlį augina. Taip taip, karves mes irgi taip pririšę laikom, bet naminiais gyvunėliais jų nelaikom. BET ČIA NE KARVĖ.

Ir dar kaip gražiai papuoštas. Be to, vakar šiauriausias ES miestelis (aišku, kad Suomijoje) vos porai mėnesių paskendo į tamsą. Nematys saulės ilgai dabar. Valstybinė naujienų agentūra net laiv strym buvo padariusi ir buvo galima stebėti paskutinį saulėlydį. Ką ne fan… Tik nežinau čia prie linksmų naujienų ar ne.

Ai, dar kaimyną paskūsti noriu. Nes jis savo pitbulį vedžiojasi be antsnukio. Čia gal jie neprivalomi, nežinau. Bet taaaip baugu man pro tą šunį praeiti… Ir kaimynas toks ne pačio tvirčiausio sudėjimo. Veikiau jau be sudėjimo, tik striukė didelė. Supykęs tas šuo ilgai jį po gatvę tampytų.

Kad jau prabilom apie gatvę. Dar vienas įvažiavimo į kiemą tvarkymo dublis - penktadienį užasfaltavo, bet trinkeles paliko ant įvažiavimo. Šiandien du berniukai atsinešę dujų balioną kaitino asfalto juostą ir jį ardė. Paardė ir paliko. Bet užtat trinkeles į šoną patraukė. Step by step, tsakant. Matomai sniego laukia. Užsnigs, nebereikės čia važinėti jiems. Lauks pavasario.

Aš asmeniškai manau, kad tokie pardavimai yra čiut 1995m. Mes vaikai būdami labai sėkmingai skambinėdavom kaimynam ir pardavinėdavom padangas. Tai va tas “helau vud ju laik tu bai mai produkt” man taip ir skamba.

Anyhow. Kažkas pačiam internete pasiguodė, kad pastaruoju metu gauna labai daug skambučių ir nori išsiaiškinti, kodėl. To pasekoje užvirė diskusija. O ten žmonės ir pradėjo pasakotis, kaip jie su tais įkyruoliais mandagiai kovoja (nes pasiųsti ant raidžių daug proto ir išmonės nereikia). Originaliausi buvo

“-Aš visada paklausiu, ar jie pažysta mano draugą Jėzų. Visada sulauksi ilgos pauzės.”

“-Aš paprašau jų numerio, kad vakare galėčiau perskambinti, kai nebūsiu toks užsiėmęs.”

O tikriausiau pac pac geriausias buvo “I ask them to hold on, and play this. No calls for last 5 months“

Nors aš visiškai nieko iš tokių reklamų negaunu, bet jei kažką faino randu, tai pasidalinu. Negi gaila.

Tai žodžiu, jei apsilankysit sostinėj ir mėgstat keistas, senienomis dekoruotas kavinukes, tai vieną jums turiu - Regatta. Ant pakrantės, netoli Sibelius parko (daug turistų į jį važiuoja, matyt yra ko). Draugės draugai važiuodami pas ją į svečius prisiskaitė visokių review, liepė juos ten nuvesti. Dabar atvažiavę svečiuosna į kitas kavines net neina. Nieko fancy, bet labai jauku.

Juokingiausios tai tikriausiai yra durys. Automatinės. Iš dalies. Nes jei klientas nori kavą gerti lauke, o rankos jau užimtos kavos puodeliais, padavėja stovinti už prekystalio patraukia virvę (kaip kad traukiny ar laive darytų čiū čiū). Virvė nutempta nuo durų iki jos ir va ją patempus durys “automatiškai” atsidaro. Super nu.

Aš visada stengiuosi palaikyti tas tokias vietines parduotuvėles, kavinukes ir restoranus. Nes kažkaip tikrai maloniau mokėti pinigus žmogui ar šeimai, o ne korporacijai. Plius, labai dažnai tokiose vietose ir kainos nėra beprotiškos.

Nes kai tokia galimybė pasitaiko, negali pramesti. Tik sulaukiau patarimo “gal vaikeli palauk dar. Čia senų metų, gal naujesnė atsiras rinkoj.”

Tai tikriausiai lauksiu. Bet jei kas susidomėjot, skelbimas čia.

P.S. O kaži lipdukus reikėtų nusiimti ar registruotų ir su tokiais. Nes šiaip tai ŽIAURIAI faina būtų su tokia po miestą palakstyti.

Nu net nežinau, ar čia tikrai pilnatis, ar čia šiaip kokios tai saulės magnetinės bangos, ar tiesiog ir suomių kantrybės ribos pasiektos. Bet paskutinėmis savaitėmis pasipylė streikai. Viskas prasidėjo nuo traukinių vairuotojų streiko, tada sustreikavo Finnair darbuotojai, vakar pasirodė žinių, kad nuo šiol nebegalėsi gerti take-away gėrimus ir valgyti maistą viešuosiuose autobusuose Helsinkio regione. O šiandien šiaurinės Suomijos pašts paskelbė streiką.

Nu taip, tie streikai nelabai smagūs tiems, kas naudojasi traukiniais, paštu ar negali atsikratyti įpročio gurkšnoti rytinę kavą autobuse. BET užtai darbuotojai savo streikais kažką išsikovoja. Vat dar kartą pasikartosiu, kad PROFSĄJUNGOS yra JĖGA.

P.S. Vakar buvom storulių ir bailių ekskursijoj. Nenoriu dar pasakoti tiksliai kokioj, bet buvo žiauriai jėga. Nu kada tai papasakosiu.

P.P.S. įvažiavimo į kiemą darbai dar tebesitęsia. Bet jau yra progresas. Vakar užasfaltavo pusę įvažiavimo. Bet ženklus ir trinkeles paliko. Ko pasekoje įvažiavimas į kiemą vis dar sudėtingas. Matyt po poros savaičių atvažiuos susirinkti. Trūkst žodžių.

Tai ir atšvenčiau savo gimtadienį kaip pridera. Jei kas esat žiaurus tortamėgys ar turit kokį draugą, kuriam tortai yra bes zing in ze vorld (me me me) ir dar taip nutiko, kad esat Helsinkyje, tai tikrai rekomenduoju Kakku Galleria. Nu taip taip, dabar pakrizenam iš žodžio kakku (vietinių kalba - tortas). Bet susikaupiam biški.

Tai va. Principas toks, kad kavinėje susimoki fiksuotą sumą pinifų ir valgai tortų KIEK TELPA. Daug nepritalpinsi, kad ir koks alkanas butum (I know what I’m saying). Už 11Eur su centais gauni tortus ir paprastos kavos ar tai arbatos. O už 13Eur su centais jau gauni teisę į prabangesnę kavą ir tortus.

Šiaip labai protingai sugalvota, kad vienu nuėjimu įdeda tik tris gabaliukus. Kai suvalgai tuos, eini vėl ir vėl įdės tris. Ir taip valgai kiek eina. Aš suvalgiau vos šešis. Amerikonų studentų staliukas šalia suvalgė daugiau. Tai nesijaučiau taip baisiai.

Skelbiu konkursą draugams iš Lietuvos - kas pirms pas mane į svečius, nusivesiu pyragų. Cake is on me.

Šiandien per švedų kalbos pamoką mokėmės įvairius daiktus. Ir tema buvo - kas tavo rankinėje. Tai visi traukėm kas ką beturėjom ir bandėm išmokti pavadinimus.

Kas obuolių prisidėjęs, kas vaikų žaislus su savimi nešiojasi, vokietis išsitraukė kompo kolonėles, sake jam ausinių mažoka. O dėdė suomis išsitraukė tokį nei didelį, nei mažą medžioklinį peilį. Mojuoja tuo peiliu, juokiasi ir sako: “aš obuolius su juo lupu ir pjaustau”.

Mane taip juokas suėmė, kad visi pradėjo juoktis ne iš jo, o iš mano nesugebėjimo valdytis.

Aš tai nesuprantu, kaip jie sugebėjo tvardytis, nes situacija tai tikrai juokinga :)

Nes jei gyvenčiau on ze kantri said ar kad ir mažame miestelyje „netoli miesto“, tikrai neprisiruoščiau važiuoti į didmiestį dėl kažkokio renginio.

Bet va į vakarykštį tikriausiai būčiau atsibeldusi ir iš Talino.

Kažkokiu tai būdu sužinojom ir įsigijom gimtadienio dovanas – bilietus į Bill Bailey (dovanas galima siūsti jau nuo šiandien, bet sveikinti tai galit ketvirtadienį. „Kas kits šuniui uodegą pakels, jei ne jis pac“).

Jei nežinot, kas yra Billis, tai LABAI rekomenduoju pasigūglinti ir pažiūrėti bent jau kelias „Black books“ serijas (2000-2004m, rėksit, kad seniena, bet gal 2000-2004m jūsų anglų kalbos žinios dar nebuvo pakankamai advanced, kad būtumėt galėję žiūrėti. Taip kad cic).

Eidami pergyvenom, ar susirinks pilna salė, nes kiek kam bandėm girtis, kad va į kokį šou einam, ne visi žinojo net kas jis toks. Bet to, vakar Helsinkyje buvo neeilinė diena – Švedija – Suomija grajino ledo ritulį. Plius Tėvo diena (vėl šventė, vėl parduotuvės užsidarė). Nu tai jau kaip ir išeiginiškesnio sekmadienio nebegali būti.

Ale prisirinko visa salė. Aš nukrypavau į pačią pirmą eilę ir šou pabaigoje net ranką ponui paspaudžiau.

Kad įsivaizduotumėt, kokio gerumo šou, tegaliu pasakyti vieną dalyką – suomiukai atsistoję plojo net tris kartus. Tokio stipraus plojimo ir juoko ant šios mėlynai baltos žemės nesu regėjusi. Stand up, muzika ir video instaliacijos. Plius šiaip linksmas dėdė. Ech…

Grynai promautinis įrašas, bet man emocijos tebesilieja per kraštus.