FINLANDija

Kartais, šiaip tai retokai, bet taip būna, kad pradedu galvoti: „nu vilties su tais suomiukais gal ir yra…” Taip buvo ir šiandien. Visa „geroji” diena prasidėjau jau nuo pat ankstaus ryto: per gatvę ėjau degant raudonam šviesoforo signalui ir šiaip galėjau būti partrenkta iš niekur atsiradusio automobilio, bet ne. Suomiukas sustojo. Aš jam atsidėkodama už išsaugotą gyvybę mostelėjau rankele. Per kitą perėją einant (jau šį kartą nereguliuojamoj sankryžoj), suomiuks iš tolo pradėjo stabdyti, trečioj vietoj net su ranka mojavo, kad praleidžia ir galiu nebijodama eiti. Nu va ir visą dieną tokie visi džentelmeniškumo pilni mane visur praleidinėjo. Galvojau, kad gal kur turiu apsitaškiusi striukę kokiais kraujais ar paukščių apdergta. Bet ne, švari lyg ir buvau… Tai jau taip popiet pradėjau galvoti, kad nu gal tik aš čia taip neįžvelgiu tų gerų suomiškų manierų, ar gal jos labai jau tokios….nu..plika akimi neįžiūrimos…
Tai taip ne kartą mintyse pagyriau juosius, viską. Nu ir kaip va ant zlasties (nervų), stoviu po darbo prie traukinio, spūstis nedidelė, ir toks inteligentiškos išvaizdos diedukas kad stūmė mane į šoną, primynė koją ir prasibrovė į priekį. Net aiktelėjau (kaip tikra dama) iš to žado netekimo ir šiaip skaudančių kojos piršų. Žadėjau jau susikeikt labai rusiškai, bet tik išlemenau „lops”. Įlipo tas „gražuolis” ir sustojo. Stovi, lėtai lėtai pasidėjo savo portfeli ant kėdės, pradėjo nusiiminėti pirštines, tada dar lėčiau atidaryti ta portfelį, kol susirado bilietą, tada ir akinių užsireikė, nes tie skaičiukai ne tokie jau dideli parašyti, tada lėtai pradėjo ieškoti kur vietos surašytos ir dar lėčiau pradėjo ieškoti kur jo vieta. O už jo stovėjau tik aš ir dar koks 10 suomių.
Ar gali vienas žmogus sugadinti visos dienos darbą, įdėtą į keičiant savo požiūrį apie suomius? GALI. ir dar kaip gali. Dabar vėl kokių pusės metų prireiks padarytai žalai atstatyti.

Patiko (2)

Parašė FINLANDija 2012-01-16 17:23
Žymos: suomiai
Įrašo kategorijos: Living in Finland.