BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘Lietuviškos linksmybės’

Meanwhile in Finland

2014-11-18

Rodyk draugams

20 metų…o pamenu kaip šiandien

2013-02-26

Yra baisu, kai radijo DJ sako: na va ir dabar pagrosiu prieš beveik dvidešimt metų išpopuliarėjusią dainą.
Mintyse galvoju: - Pfff, senieneas kažkokias leidžia, aš tokių laikų dainų TIKRAI nepamenu.

Ir ką sau galvojat.. Atrodo kad vakar (nu gal už-užvakar) dar lingavau į taktą pagal naujausio hito melodiją.

Kur dabar tą Vikos Beckham deguonies kapsulę gauti. Girdėjau ji joje miega ir taip beveik sustojo bent jau išoriškai senti.

Rodyk draugams

Kad liūdna taip nebūtų

2012-08-24

Taip kartais susiklosto, kad niekas nebepadeda išsiplauti makaulės nuo neramumo, liūdesio ar nervų. Tai susidariau hepi song sąrašą. Klausau nonstop dabar. Nes man dabar to reikia. Visi darbe sėdi paniurę, nes prie visų nesąmonių dar ir ruduo į Suomijos dangų belstis pradėjo… Tai kaimynas labai keistai į mane žiūri, kai aš versdama horoskopus (kas yra automatiškai depresuojantis dalykas) linguoju į smagų taktą.

Enivei, kadangi aš esu sharing asmenybė, tai sharinuos tuo pleilistu ir su jumis.

Rodyk draugams

Vėliavas pasikabinot?

2012-02-16

Hepi sikstynth of fiebruar. Ai lav jų, mai maze kantri.

Rodyk draugams

Siaubo mėgėjas

2012-02-02

Lietuviška Wikipedijos versija, pagrindinis puslapis… Net aiktelėjau pamačiusi.

Rodyk draugams

Plyta

2011-11-21

A: turėčiau plytą…
R: negražu prieš moterį ranką kelti…
A: plyta, ne ranka…

Rodyk draugams

Nedrįskit išduoti…

2011-11-16

Perskaičiau delfine straipsnelį “Emigranto užrašai. Žmogiškumo apraiškų Suomijoje beieškant“, palingavau galva, palingavau… Šiandien jau ir atsakas į jį atsirado “Bijai suomio – nevažiuok į Suomiją“.

Ir ką aš turiu šiuo klausimu pasakyti? Nieko. Tik AČIŪ dėdžiui šalčiui ir septyniolikai nykštukų, kad delfio komentatoriai manęs dar nerado… Nei buvę, nei gyvenę, nei prie tikro suomio sniego baltumo odos prisilietę. O jau žino viską, o išmano, o jau kritikai kokie…

Gerai parašė tiek Augustė, tiek Rūta (?!?) (NE AŠ) Straipsniuose asmeninė nuomonė. Nereikėtų prie mergelių kabinėtis…

O aš.. ką aš… va sėdžiu ir kramsnoju suomišką sudžiūvusią duoną… (čia tokia normali juoda duona.. geležindančiams taikyta)

p.s. jei bent vienas delfiaus komentatorius ateis i mano blogą, bus kraujo… Aš tave žinau!

Rodyk draugams

Gėda, šūdai ir DU

2011-09-06

Savaitgalis su draugais yra smagu. Žiauriai smagu. Nepaisant trijų mėlynių ant rankų (dažamėtį lošėm), vis dar neaišku dėl ko skaudančio dešinės kulšies raumens (gal per Alibaba začėm slūga susimušau…) ir puolančio gripo, viskas buvo žiauriai faina.
Žinoma, buvau VERČIAMA kilnoti kas priklauso, o to nepadarius buvau fotkinama, feisbukinama ir vadinama Gėdos vardu, šiaip ne taip įveikiau “krokodilų upę” (ne, tokio žaidimo nebuvau ir aš girdėjusi), o per žaidimą kortomis užsidirbau D ir U. Žiauriai kietai.

Tik ryte valgydama mišrainę užtrukau nemažai laiko, kol supratau kokį žaidimą draugai žaidė:
- Ėėėė, nuvaryk jį į šūdus.
-hahahaaa, sėdi šūduose iki pažastų.
-Nebegali man minus duoti, aš jau ir taip šūduose.

Rimti vyrai ir rimta moteris Karalių lošė. (žaidimas su vogtu krepšinio kamuoliu, kur turi pataikyti į kašę.)

Rodyk draugams

Skrudinti smurfai

2011-09-02


Skrudinti smurfai yra jėga. Šiaip jie yra mano patys mėgstamiausi vaikystės mėlynieji kareivėliai. Ir žiauriai pykdavau ant tėvų, jei sekmadieniais iš močiutės pavėluodavom išvažiuoti, ir aš nebematydavau naujausios serijos. Nes kiekviena serija YRA SKIRTINGA ir rodo NE TĄ PATĮ.

Bet dabar jau kai ūgtelėjau, tai ant žvakės pasiskrudinusi labai jau skaniai aš juos dorojau… Va..

Rodyk draugams

Rolikai

2011-07-18

paskutinį kartą ant jų stovėjau….hmm.. gal prieš kokius 4 metus… Tebeturiu pas tėtį ir mamą. Buvau nusipirkusi iš sutaupytų pinigų. Buvau kokių 13 metų tikriausiai, kai išmokau jais važinėti.

Šeštadienį sutikau seną (ir metais, ir pagal pažinties laiką) kambariokę. Ilgai nesimatėm. Bet aš LABAI gerai atsimenu jos apimtis. Sutinku dabar - trečdalio žmogaus nebėra. Pasirodo, kad rolikais varinėja…

Šiandien nusipirkau ir aš. Gerai, kad Suomijoj vasaros trumpos, nes jau dabar išpardavimai didžiausi. Už pusę kainos kai paėmiau…

Parbėgusi iš darbo kad puoliau valgyti, persirengti ir į trasą. Kad daug gėdos neprisidaryčiau, paėjau toliau nuo namų. Prisėdusi ant suoliuko užsidėjau, pabandžiau atsistoti. Ir ką jūs sau manot - stoviu. Nelabai stabiliai, bet stoviu (dėl stabilumo pradėjau kaltinti žvyrą, nes atseit ant asfalto tai daug lengviau stovėti). Nukrypavau ant asfalto. Šaligatvis su nuolydžiu, tai aš tuo nuolydžiu labai sėkmingai ir pradėjau slysti… Bandau stabdyti, ne kas gaunasi. Gerai, kad degė žalia šviesa, tai per perėją labai sėkmingai prariedėjau… Pagyvenusių suomių pora ėjo vis atsisukdam, tikrindami, ar aš dar sveika ir gyva. Arba kaip tik laukė, kol dribsiu. O tai būtų pasijuokę…

Tada sugalvojau, kad reikia važiuoti į kalną, nes tada jau šansų nuriedėti yra mažiau. Susiradau tokią atokią gatvę, kur mašinos nevažinėja ir beveik valandą važinėjau pirmyn atgal. Sustoti su kulnu jau beveik prisiminiau. Youtube pažiūrėjau kitokius būdus, ryt mokysiuosi. Nes matomai vien važiuoti neužtenka. Reikia ir sustoti mokėti. O aš pratusi savo gimtojo sodžiaus stadione važinėti…

Pareidama apėjau jau artesnius plotus. Išsityrinėjau, kur geresnė ir atokesnė gatvė, kad daug kaimynų čia į mane nežiūrėtų…

Bet laukiu nesulaukiu kada prisiminsiu ir turėsiu naglumo per posūkius kojas keisdama važiuoti. Jau nekalbu apie mokėtus važinėjimusis atbulomis…. Ech, jaunyste, kur tu?

Dar šiandien man buvo uždrausta be apsaugų net nelipti ant tų “velnio batų”. Nu taip taip, ko dar?!

Rodyk draugams