Po neilgų kraustynių atsidėkodama dviems jaunuoliams nusprendžiau pasikviesti juos į beveik už kampo matytą vietinės reikšmės barą.
Prie įėjimo stovėjo jau daug žadantis močiučių/diedukų vaikščiojimo pagalbininkas - balkonėlis/vaikštynė. Visi trys susižvalgėm, nusišypsojom ir nusiteikėm bet kam…
Tik įėjus į barą pasijaučiau net ne paaugle, o vaiku. Liaudis apie kokiu taip daugmaž 60m.. Susirinkę matyt po grumtynių pašto skyriuose, pykčio apraiškų bankuose ir laukimo valandų poliklinikose aptarti dienos įvykių prie baro. Bet turėčiau pastebėti, visi labai tvarkingos išvaizdos, baro stalai spindintys, stiklinės taip pat. Tik padavėja tokia truputi…pavargusi sakyčiau.
Mes nenorėdami išsiskirti iš minios, pasiėmėm po alaus stiklą ir atsisėdom prie stalo. Jei ne DAUG vyresnė publika, dėl visai nieko aplinkos ir ramybės (jokių Beyonce, Suomiškų čestuškių ar super sunkaus Suomijoj yprasto roko), tik tyli tyli kažkur iš už baro skambanti muzika.
Po gero pusvalandžio į barą atėjo kaip vėliau paaiškėjo ir vakaro vedėjas. Augalotas čiut jaunesnis nei dauguma vyras. Visi kažko suskubo (nu ka ten suskubsi, kai balkonėlis už durų) ir nuo vieno stalo pasigriebę po vieną (ir dar vieną draugui) bilietėlį grįžo prie stalų.
Didžiai gerbiamas vakaro vedėjas įsijungė GARSŲ mikrofoną, prieš save pasistatė čiut už žiurkėno bėgimo ratą didesnį tokį pat ratą, tik uždarais šonais su daug kamuoliukų viduje ir prasidėjo žaidimas!
Skaičius vedėjas skaitė sodriu, beveik seksualiu balsu pakartodamas milijoną kartų.
Laimėtoja gavo alaus bokalą. Džiaugėsi moteris. Džiaugėmės ir mes.
Greitu metu darysim vietinių nepopuliarių barų lankymo turą.
Rodyk draugams