 |
|
|
 |
||
 |
 |
Atėjusi į darbą ant pagrindinių ofiso durų radau „plakatą“:
Ant darbo stalo – šiltus pusryčius ir gėlių.
O iš artimiausių kolegų dar ir saldainių dėžutę gavau. Pasidėjau ant stalo, o kvepia, o noriu, bet atidaryti negaliu. Pradarysiu, reikės visus vaišinti. O gimtadienis tai mano. Ir taip jau visą blėką pyrago atnešiau… Nu bet Skittles pakeliu dalinuosi su visais. Faina aš vis tiek..
Hepi birfdei tu miii!
Rodyk draugamsErazmininkai mane nervina. Negaliu sakyti, kad jų nekenčiu, nes čia jau būtų labai stiprus žodis, bet jie mane erzina…
Tikriausiai dėl to, kad niekada nebuvau erazmininkė, bet atvykusi į Suomiją visus du metus tai gyvenau su tokiomis, tai draugus erazmininkus turėjau. O dabar, kai dar ir jaučiuosi daug vyresnė už juos (nei jokia čia paslaptis, kad man jau nebe 20), norisi visus juos sudėti į tą krepšį, kur gegužės pirmą dieną studentus į vandenį nardina ir paleisti palei srovę. Teplaukie!
Atvažiuoja, suprantat, visi jauni, entuziastingi, mokytis nė velnio čia jiems nereikia, pinigų gauna iš Erazmus fondų, geria, baliavoja. Didžiausias rūpestis, kaip užglaistyti praėjusio vakaro nuotykius, kad niekas nieko per daug nesužinotų, nes apkalbų bus VISUS 4 mėnesius, kaip susirinkti visas nuotraukas iš visų 200 pažįstamų, kaip jas sukelti į veidaknygę, kaip visus užtaginti, nusitaginti save, kur ne su tuo bernu ar pana šoka ir kaip nusipirkti pigesnį bilietą į abu šią savaitę rengiamus renginius klube. VISKAS… tiek tų rūpesčių…
O dabar kaip tik erazmininkų lietus prasidėjo. Pradėjo važiuoti iš visų Europos pakraščių, laksto po univerą zuikių žvilgsniais ir nori susidraugauti su kiekvienu sutiktu…
Reikės susidraugauti su pastatų pečkuriu, kad šilumos neatsuktų dar ilgai. Gal susirinks šmutkes ir išvažiuos pirmaisiais traukiniais…
Rodyk draugamsSuomijoje gyvenu bemaž 3 metai be 3 mėnesių. Pirmus du studijavau, vienerius iki šiol dirbu. BET kadangi esu nesergantis asmuo niekada niekada, o jei kosėju ir turiu kitokių ligų, tai gydausi koldreksais iš Lietuvos, imbierais meduje su citrina ir gerklės garinimu. VISKAS. Tad jokio suomiškos sodros pažymėjimo kaip ir neturiu.
Bet susidūrus su visomis nugaros problemomis ir jų sprendimais, gavau patarimą tokį pažymėjimą vis dėlto išsiimti. Jamu jau 3 mėnesiai:
Išsiunčiau prašymą tokį daiktą gauti.
Po mėnesio gavau laišką, kad trūksta duomenų ir turiu atsiųsti dar visokių popierių. Per vakarą viską susiradau ir kitą dieną išsiunčiau.
Dar po mėnesio gavau laišką, kurio pirmoji dalis sako, kad aš esu studentė ir pažymėjimo negausiu. Antroji dalis teigia, kad kadangi aš esu dirbanti, pažymėjimą gausiu.
Dar po mėnesio, t.y. šiandien paskambinau ir pradėjau kamantinėti, kodėl o kodėl aš dar nieko negavau. O pasirodo, kad jie užmiršo jį pagaminti. TAI KAIP MAN JAUSTIS? Bet dabar, pasak malonios tetos po poros savaičių turėtų pačtorka atnešti.
Suomija yra nuostabi nepakartojama šalis.
Te žinos kinietukai, kad su užgavėnėm Lietuvoj ne juokai!
Beje, failo aprašas neatininka įrašo turinio. :) Ir ne ne, aš ne Geni Raitisoja :)
Rodyk draugamsPrieš porą mėnesių Pekino ofisas atsiuntė du darbuotojus dviems mėnesiams čia padirbėti. Tylūs, ramūs kinietukai atidirbo ir šiandien jų paskutinė diena. Kaip ir priklauso virtuvėje apturėjom kalbas, dovanas ir spurgas su kava. Tradicija gražiai išlydėti darbuotojus.
Po viso to, vienas iš jų, kuris sėdėjo mūsų bloke (nu nžn kaip kitaip pavadinti), pribėgo su mažomis dovanėlėmis ir savo vizitine kortele prie kelių iš mūsų ir su visomis kiniškomis tradicijomis įteikė (reikia žiūrėti į akis, imti abiejomis rankomis ir linksėti, linksėti, linksėti kartojant žodį “ačiū” kuo įmanoma dažniau).
Su kompiuteriaus vebkemu nutraukiau dovaną, taip kad aukštos nuotraukos kokybės nereikėtų tikėtis:
Jaučiu parsinešiu namo.
p.s. respekts už morkinę įpakavimo dėžutę.
Rodyk draugamsKą ne kūl, jei Twiterint pradėjo. Aš pati dar vis neturiu.
Rodyk draugamsJaučiuosi vėl 12os metų, kai su pusesere klausėm m-1 ir turėjom net piratine teikzeetų kasetę:)
Rodyk draugamsKadangi esu tikra Lietuvos pilietė jaučianti savo, kaip pilietės pareigą ir jaučiuosi ten nu kaip kad reikia, tai šiandien sulaukiau žadėtojo voko iš Lietuvos ambasados Suomijoje ir greit greit užpildžius visus biuletenius išsiunčiau savo balsą.
Dalia, varyk! :)
Rodyk draugamsAnyway, įrašas apie visai ką kitą.
Pusbrolis (čia kitas jau), būsimasis orlaivių mechanikas (to pasekoje jis žino tokius puslapius), šiandien tokią blogybę parodė, kad negaliu sustoti žaisti:
http://www.flygradar.nu/karta.php spaudi ant lėktuviuko ir matai šone visą info apie jį :) Ir viskas duotuoju momentu :) fun nu :)
Nes o bet tačiau kadangi turimas playlist’as jau atsibodęs, tai klausau http://www.liveatc.net/feedindex.php?type=all#eyvi . Įdomiausia yra Tower’ių klausyti. Ten daugiausia šneka ir dar pajuokauja karts nuo karto. irgi fun :)
Audriau, kad nustotum man tokius linkus siuntinėti!!! :)
P.S. Užplūdo jausmas, kad galiu likti ir nesuprasta.. nu ir kas :)
Rezultatai iš 12 gūglo rezultatų puslapių:
80% rezultatų susiję su degtine “FINLADIA” (suprise surprise), kaip tautiečiai ją gėrė, kaip buvo negera (nuo kada degtinė turi teigiamą poveikį?) ir t.t..
10% buvo susiję su mano komentarais kituose blog’uose
5% susiję su lenkais (nu lenkiška info, net neskaičiau apie ką ten)
na ir likę 5% tiesiogiai su manojo tiesioginiu paminėjimo kituose bloguose!!! Žinoma, labiausiai širdžiai malonu buvo skaityti penkių damų net du [1] [2] įrašus apie manajį. (Antrąjame buvau pakrikštyta Gabriele. Bet tai negi dabar čia pyksi? :) ).
O jau topinis paminėjimas tai buvo Business week puslapyje:
