BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2015

Suomijos planuose – nauja edukacinė sistema mokyklose

2015-03-22

Suomija pirmauja ne tik saunos varžytuvėse, bet ir kaip valstybė, kurios edukacinė sistema yra viena geriausių pasaulyje. Kitos tokios geros yra tik tolimuosiuose rytuose – Singapūras ir Kinija (aš tokius duomenis radau, nieko nežinau, nesikabinėkit).

Ir ne vienas lėktuvas mokytojų jau čia apsilankė, kad išsiaiškintų ir sužinotų, kur čia slypi ta paslaptis. Aš ir pati, tik čia atvažiavusi, pirmą dieną universitete turėjau egzaminą iš prieš mėnesį atsiųstos paskaitos. Ir turėjau rašyti ese atsakydama į 5 klausimus. PIRMĄ KARTĄ GYVENIME. Visi kraipėm galvas, bet ne suomiai. Nes jie tai darė nuolatos.

O dabar yra sugalvoję naujovę. Užteks čia mokyti pagal dalyką. Juk ne 1900 – uosiuose gyvename. O juk nuo praėjusio šimtmečio pradžios ir datuojama šiuolaikinė edukacijos sistema.

Tad Marjo Kyllonen, Helsinkio edukacijos menedžerė, planuoja pristatyti naują edukacijos sitemą. Pagal jos modelį moksleivai mokytųsi ne pagal dalyką, o pagal temą.

Kuo šios dvi metodikos skiriasi? O tuo, kad pagal naujają sistemą moksleiviai mokytūsi pvz dirbti kavinėje: čia reikalinga matematika, užsienio kalba (aptarnauti turistą), rašymo ir komunikacijų įgūdžiai. Tie moksleiviai, kuriems mokslai sekasi geriau, mokytūsi pvz Europos sąjungos: ekonomika, istorija, kalbos ir geografija.

Planuojama, kad sėdėjimo suoluose nebeliktų. Moksleiviai dirbtų grupėse tam, kad išspręstų kilusias problemas, taip gerindami savo komunikacinius įgūdžius.

Su tokiu modeliu iš dalies sutinku ir aš. Keičiasi laikai, keičiasi darbai, keičiasi ir vaikai. Ypač šiais –
technologijų laikais.

Bet kaip sako plano kūrėjai – pradėjus mokyti tokiu būdu, kelio atgal nebėra.

Tad dabar bandoma tokią mokymo metodiką taikyti vienoje Helsinkio mokykloje, Siltamaki. Mokyklos direktorė Anne-Mari Jaatinen teigia, kad mokykla skatina moksleivius mokytis saugioje, linksmoje ir atpalaiduojančioje atmosferoje. O ir vaikai, kaip ji pasakoja, koridoriuose žaidžia šachmatais, ar renka informaciją apie skirtingas Afrikos dalis. O ne laksto, kaip akis išdegę (sakinio pabaigą apie akis pati sugalvojau, bet jos tokia mintis buvo).

Žodžiu, can’t wait for 2020 (planuojama būtent tada pradėti diegti naujus metodus) ir 2050 (nes jau tie moksleiviai bus užaugę, kūrybingi ir fainiausi). Baisiai noriu pamatyti Suomiją ateityje.

Rodyk draugams

Kaip reikia reklamuotis

2015-03-18

Vat nu net nemoku žodžiais apsakyti, kaaaaip ima juokas…

Nežinau, ar nepažįstant suomių irgi taip pat juokinga, bet man tai pini… Ir negaila sumokamų pinigų už tą elektrą. Jei ir toliau tokias reklamas varys :)




Rodyk draugams

Su gimtadieniu, Lietuva!

2015-03-11

Šiandien facebook užplūdo lietuviškos vėliavos, selfiai iš Lietuvos su geltona, žalia, raudona ir džiugios žinutės, kad kaip visi mes džiaugiamės laisve.

Ir iš vienos pusės aš džiaugiuosi, kad užaugau būtent toje Lietuvoje, kuri virto iš monstro prispausto žvirblio į tokią Lietuvą, kokia ji yra dabar. Mano sesuo yra vienmetė su nepriklausoma Lietuva. Ir atrodo, kad jas abi galiu labai gerai palyginti.

Abi ropojo – viena besimokydama judėti ir pasiimti tai, ko ji nori. Kita po truputį ropojo iš bespalvių parduotuvių į pilnomis lentynomis prikrautas Maximas.

Viena praėjo visą mokykos kursą ir mokėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti. O kita norėjo tapti klestinčia valstybe, mokėsi iš kitų ir darėsi vis stipresnė konkurentė ekonominėje rinkoje (savotiška mokykla).

Viena diskutuoja su draugėmis, kokia spalva šiemet madinga. Kita – tariasi su didesniais ir galingesniais, kaip atsikratyti nenorimos draugės iš dešinės.

Dabar jos abi suaugusios, su savo nuomonėmis ir norais.

Iš kitos pusės… Ne, nėra kitos pusės. Labai noriu ir tikiuosi, kad jos abi taps stipriomis, gražiomis ir pačiomis geriausiomis.

Rodyk draugams

Kultūra Helsinkyje

2015-03-05

Ok, jei jau norit kultūros, tai turiu ką parekomenduoti. Svenska teatern Helsinkyje šiuo metu rodo miuziklą Mamma Mia. Ir ou mai gad kaip gražu. Miuziklas tas pats, kurį rodo ir Londone, ir kur ten tik norit.

Tai istorija apie merginą, kuri rado 20 metų senumo mamos dienoraštį. Jame paminėti trys vyrai, iš kurių vienas gali būti merginos tėtis. Tad ji į savo vestuves pakvietė visus tris. Daugiau nebepasakosiu., gausit eiti ir pažiūrėti. O jei dar žinot, kas yra Abba ir su malonumu paklausot “Waterloo” ar paniūniuojat “-Money money money…olvais faniiii….”, marš kultūrintis. Dainininkai – fantastiškais balsais, šokėjai – grakštūs ir lankstūs, muzika – right on spot.
Beje, jei švediškai nesuprantat, galima užsisakyti iPod’ą, kurį duoda teatre ir jame matysit gyvai transliuojamus subtitrus. Tiek teksto, tiek dainų vertimai. Į suomių, danų ir švedų kalbas. Osam.

Ir dar. Prieš teatrą turėjau 15min laiko SAU, tai užėjau į Starbucks ir kažkaip feee, nieko nenoriu. Šalia knygynas. Įsliūkinau, galvoju gal ką rasiu. Ar švedų kalbai patobulinti, ar dar ką. Tai prisipirkau baisiai brangių žurnalų apie fotografiją ir dvi knygas. Vieną jau pradėjau skaityti ir kikenti. Tad jei norit geriau suprasti, kas yra suomiai, ar kodėl jie jums nemojuoja, rekomenduoju “Xenophobe’s guide to the FINNS.”
“Suomiai yra smarkūs, tiesūs, sunkiai dirbantys, patikimi, socialiai atsakingi, nepasikėlę žmonės, kurie gerbia vieni kitų privatumą tiek, kad net vengia žiūrėti vienas kitam į akis.” (jau galit juoktis)

Rodyk draugams

Kas atstovaus Suomijai Eurovizijos konkurse šiais metais?

2015-03-01

Pankrokerių grupė Pertti Kurikan Nimipäivät (PKN) su savo daina “Aina mun pitää” “Aš visada turiu”.

Daina – skonio reikalas. Bet jos atlikėjai – superiniai. Jie ne tik myli muziką, bet ir yra su negalia. Prie jų muzikinės veiklos daug prisideda Helsinkio centras skirtas žmonėms su protine negalia. Grupė yra išleidusi ne vieną dainą ir su jomis keliavo po Europą. Tačiau kaip rašoma Suomijos žiniasklaidoje, PKN dėmesio susilaukia ne dėl atlikėjų negalios, bet dėl jų atsidavimo muzikai.

SUPER naujienos iš pat ryto.

Rodyk draugams