FINLANDija

Niekad nebuvau pati didžiausia fanė, bet kadangi pati savo noru, nieko neverčiama apsigyvenau tarp užsieniečių, Eurovizija tapo ta vienintele švente, kurios metu galim nekęsti vienas kito ir džiaugtis savo sėkme. Šiandien ofise atsidarė lažybų punktas. Kaina - 1 Eur. Ir burtų keliu išsitrauki šalies pavadinimą.

Goooooo Serbia Gooooooo

vel estai…

Per em minus vienas šiandien išgirdau dainą iš tų laikų, kai anglų kalba dar buvo neištirti toliai, o patikusią dainą dainuodavom ne žodžiais, o garsais. Ir pastebėjau dalyką, kad ir dabar smegenys nenori įsiklausyti į žodžius, o niūniuoti taip, kaip ankščiau…

tyvy meiks it…tyvy yven breiks….tyvy meiks…a sūūūūper sta sau haaarrr…..

Praėjusio savaitgalio Lietuvos spaudoje pamačiau nuotrauką su savo mėgstamiausio vaikystės dainininko nuotrauka. Vilčinskas jis vardu. NEPAŽINAU!!!!!!!

Ta proga šiandien su kolega beldėm į taktą ir niūniavom ant liežuvio galo besipinančius žodžius.. Atrodo žinau kiekvieną žodį iki skausmo, bet va kai reikia karaoke dainuot ir nebemoku :) Bet ritmuką tai tokį uch paėmęs. Jei to klepo fone nesigirdėtų, galėtų su Lady Gaga konkuruot.

Į darbą vaikštau pėsčiomis. Nieko čia man nėra 15min pažingsniuoti. Ir kadangi šiaip iš prigimties esu greitaėjūnė, tai kas rytą bandau pasiekti ėjimo rekordą (net nenoriu pagalvoti, kaip iš šono atrodau). O kad rytinio rekordo siekti būtų lengviau ir įdomiau, kelyje vis nusižiūriu po auką einančią prieš mane ir žingsniuoju tol, kol auką aplenkiu. Tada susirandu sekančią ir va taip va einu.

Šį rytą taip gan tolokai nusižiūrėjau tokį „dieduką – kamuoliuką“ (toks metras ant metro). Įvertinau mūsų ūgius, kojų ilgius, atstumą tarp mūsų ir primečiau, kad turėčiau jį ne tik pasivyti iki sekančios perėjos, bet ir aplenkti. Pasakyta – padaryta. Prieinu šviesoforą, raudona. Stoviu. Aplink išsisirikiavo ir suomiukai. Ir už nugaros girdžiu tokį negarsų, bet pilną džiaugsmo „-YES!”. Atsisuku, rutuliukas stovi. Pilnomis akimis džiaugsmo…

Mirktelėjau. Nesusilaikiau :)

nu kaip kaip, ne kaip mafijozai.

Pliotkų lygio faktas iš kolegos Esto apie neseniai mirusį Estijos mafijozą:
-Važiavo per pūgą ir įklimpo. Išlipo iš mašinos, pūga siaučia, nieko nesimato. Nematė net atvažiuojančios fūros. O ši - mafijozo. Taip ir partrenkė fūra mafijozą.

Atrodo, gaila žmogaus… Nu bet būnant mafijozu mirt tokia mirtimi…

Čia man vienai ar daugiau kaip tik man vienai šventinė nuotaika šiais metais prieš šventes taip ir nepasirodė. Prieš Kalėdas kažko pritrūko man laiko pasidžiaugti džinglbels melodijomis, net namų nepasipuosiau. Va šiandien nju ier ir visiškai nesijaučia šventės. Bet labai tikiuosi, kad kaip ir per pačias Kalėdas, taip ir šiandien pasijus, viskas pasijus. (Gal gyvo Dambrausko kaip per Kalėdas ir nepamatysiu, bet jutubej paukštis rudeninis tikrai turėtų būti)

Ta linksma gaida, ūsuotas garbanotas Romas

Tad linksmų, gražių ir džiaugsmingų triušmečių jums visiems!

…reikia trupučio džiaugsmo, kad baubekai nesisapnuotu ir namų šeimininkių serijoje išvystas smurtas nusėstų ten, kur ponas baubas nepasiekia…

jutubą už tai, kad neturi dainos, kurios man labai reikia ir noriu įkelti į blogą, bet po šimts suomių, nerandu, negaliu ir mane tai biesina.

bet jei kam nors labai jau norisi, tai spaudžiam ČIA ir klausom “LIE LIE LIE” dainos..

Mano kaimynė greit kvies miliciją ir veš mane į komisariatą už nepastojamą švediškos muzikos klausymasi. Bet o kas man, jaunai ir daug žadančiai :)

P.S. grupę atradau visai netikėtai paskutinio vakaro-paskutinės atotstogų dienos metu - Švedijoje, kai nusprendėm pasivaikščioti po besilinksminantį Umea miestelį ir netikėtai nelauktai užklupom grupę korcentuojančią laive-bare.

I lie because I want to..ūū.. I lie because I have to…ūū… I lie when I don’t want you lie when i don’t need you..because i love you!